Kaltinami pataisų dėl alkoholio reklamos per televiziją liberalizavimo svarstymo vilkinimu, trys Seimo komitetai svarstys parlamentarų siūlymus sušvelninti reikalavimus alkoholio reklamai per televiziją. Tuo tarpu Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) paskelbė, jog prekių ženklai irgi bus laikomi reklama.
Siūloma švelninti ribojimus
Seimo Sveikatos reikalų komitetas sprendimą priims kitą trečiadienį, Švietimo, kultūros ir mokslo komitetas - ketvirtadienį, o Ekonomikos komitetas - penktadienį.
Ekonomikos komiteto pirmininkė B.Vėsaitė siūlo leisti televizijų sporto varžybų transliacijų ir retransliacijų metu rodyti tik natūralios fermentacijos, nestipresnių kaip 15 proc., alkoholinių gėrimų reklamą.
Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Antanas Matulas siūlo griežtesnį variantą - per televiziją nuo 6 val. iki 23 val. drausti tik stipraus alkoholio reklamą, o leisti demonstruoti natūralios fermentacijos ne stipresnių kaip 15 proc. alkoholinių gėrimų, jų gamintojų arba prekybos įmonių pavadinimus ir prekių ženklus, kurie yra matomi sporto varžybų ir kitų masinių renginių transliacijų metu.
Tarnyba baus ir už prekių ženklus
Tuo tarpu VVTAT penktadienį išplatino pranešimą, kuriame patvirtino, jog prekės ženklo skleidimas turi būti laikomas reklama.
Kaip rašoma pranešime, nuo 2008 m. sausio 1 dienos, vadovaujantis įsigaliojusiomis papildyto Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatomis, draudžiama alkoholio reklama Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose programose nuo 6 valandos iki 23 valandos.
Alkoholio kontrolės įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi nustatyta, kad alkoholio reklama – bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla, skatinanti įsigyti ar vartoti alkoholio produktus.
Reklamos, kaip bet kokia forma skleidžiamos informacijos, kuria siekiama skatinti įsigyti prekes ar paslaugas, apibrėžimas įtvirtintas daugelyje tarptautinių teisės aktų, pvz., Europos Tarybos 1989 m. gegužės 5 d. Europos konvencijoje dėl televizijos be sienų, Europos Bendrijų Tarybos 1984 m. rugsėjo 10 d. direktyvoje 84/450/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų dėl klaidinančios ar lyginamosios reklamos suderinimo.
Teigiama, jog tai, kad prekės ženklas turi reklamos požymių yra nustatyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos, nagrinėjusios civilinę bylą, 1999 m. nutartyje.
Pasaulinės intelektualinės nuosavybės apsaugos organizacijos (WIPO), kurios narė nuo 1992 m. yra ir Lietuva, paskelbtuose tyrimuose pripažįstama, kad prekių ženklai turi keturias pagrindines funkcijas: skiriamąją, kilmės, kokybės taip pat reklaminę.
Anot VVTAT, sistemiškai išanalizavus tarptautinius teisės aktus bei Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme, Visuomenės informavimo įstatyme ir Alkoholio kontrolės įstatyme įtvirtintas nuostatas daroma išvada, kad prekės ženklo skleidimas laikomas reklama.
