„Sakartavelo Vyriausybės veiksmai nėra suderinami su Sakartvelo visuomenės siekiais, šalies deklaruojamais integracijos į ES ir NATO tikslais ir gali turėti sunkių ilgalaikių padarinių šalies geopolitinei krypčiai ir demokratijai“, − rašoma rezoliucijoje.
Kaip Seimo posėdyje sakė vienas iš šio dokumento teikėjų, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narys Raimundas Lopata, Sakartvelas yra susiskaldęs, klausimų dėl demokratijos būklės vis daugiau ir slinktys nuo Europos vis aiškesnės.
„Mūsų rezoliucijoje atsispindi susirūpinimas Sakartvelu“, − sakė parlamentaras.
Be kita ko, rezoliucijoje Seimo nariai griežtai pasmerkė ir smurto naudojimą prieš taikius protestuotojus, taip pat žurnalistus, bei pabrėžė, kad tokie veiksmai, kuriais siekiama slopinti taikius susirinkimus ir žodžio laisvę, yra nepriimtini, ypač ES šalyje kandidatėje.
Seimas taip pat paragino ES institucijas svarstyti klausimą dėl atsakomųjų priemonių, jeigu Sakartvelo valdžia atmes Prezidentės Salomės Zurabišvili veto, imsis įgyvendinti šį įstatymą ir nenutrauks pilietinės visuomenės persekiojimo.
Už Seimo rezoliuciją balsavo 93 Seimo nariai, prieš – 5, susilaikė 10 parlamentarų.
Dalis parlamentarų rezoliuciją sukritikavo
Visgi dalis parlamentarų šią rezoliuciją įvertino kritiškai. „Valstiečių“ frakcijos Seime atstovas Valius Ąžuolas akcentavo, kad Sakartvelo valdžia turi teisę priimti tokius įstatymus, kokius nori.
„Žiūriu į jūsų rezoliuciją ir nesuprantu jūsų tikslo. Tokį įstatymą turi Amerika, Prancūzija, Vengrija ir pas juos demokratija yra. Tai kodėl Gruzija negali turėti tokio įstatymo? Kodėl jūs kišatės į suvenerios valstybės reikalus? Jie turi teisę priimti įstatymą tokį, kokį nori“, – pabrėžė jis.
Visgi rezoliucijos iniciatorius R. Lopata į diskusijas su kitokią poziciją turinčiu V. Ąžuolu nenorėjo veltis.
„Aš išgirdau jūsų klausimą. Suprantu tai kaip nesąmonę“, – lakoniškai sureagavo R. Lopata.
Iniciatyvą priimti rezoliuciją sukritikavo ir „valstietis“ Dainius Kepenis bei Mišrios Seimo narių grupės atstovas Mindaugas Puidokas.
„Visi norime būti pačiame pažangiausiame, pačiame efektyviausiame klube – vakarietiškų šalių klube. Ir mes dabar labai aktyviai norime padėti Sakartvelui į jį patekti. Bet ar nemanote, kad tas tempas gali būti ne visiems priimtinas ir ne visiems vienodas“, – sakė D. Kepenis.
„Sakartvelas turi teisėtai išrinktą valdžią ir Sakartvelo žmonės turi nuspręsti, kokia ta valdžia turėtų būti“, – kritikavo M. Puidokas.
ELTA primena, kad gegužės 14 dieną Sakartvelo parlamentas priėmė prieštaringai vertinamą „užsienio įtakos“ įstatymą, nebijodamas kelias savaites trukusių masinių protestų prieš šią priemonę, smerkiamą kaip atkartojančią Rusijos įstatymą, naudojamą kitaminčiams nutildyti.
Per trečiąjį ir galutinį svarstymą už „rusišką įstatymą“ balsavo 84 įstatymų leidėjai, 30 buvo prieš, parlamento sesiją tiesiogiai transliavo televizija.
Įstatymas priimtas nepaisant nuolatinių protestų prie parlamento pastato ir Briuselio įspėjimų, kad toks žingsnis pakirs Tbilisio siekį įstoti į Europos Sąjungą.
