Metų metus nesulaukiantieji socialinio būsto jau prarado viltį. O Seime tik dabar atsirado iniciatyva bausti savivaldybių suteiktą pastogę pernuomojančius asmenis. Mat net našlaičiai žadėtą būstą mato kaip savo ausis, nes jį užėmę spekuliantai.
Negyveni – lauk
Lietuvoje šiuo metu socialinio būsto laukia 26 000 žmonių. Daugelis jų – jau po keliolika metų. Vien Vilniuje pernai tįso 5,2 tūkst. asmenų eilė, bet tik 152-iems laimingiesiems būstas išnuomotas. Neatmetama to, kad nemaža dalis socialinių būstų dabar užimti žmonių, kurie gauna pakankamas pajamas ar net turi kitus butus. Tad niekieno nebaudžiami iš savivaldybės gautą pastogę skuba pelningai pernuomoti. Mat įstatymai to nedraudžia.
Seime pagaliau įregistruota įstatymo pataisa, numatanti draudimą pernuomoti būstą tretiesiems asmenims. Taip pat bus supaprastintas butus pernuomojančių „vargšų“ iškeldinimas paaiškėjus, kad šie bent tris mėnesius savo bute negyvena. Pasak projekto autorės Agnės Zuokienės, terminas trumpas, tačiau realybėje jis „pailgės“, mat viskas užtruks, kol bus surinkta ir išnagrinėta informacija apie pažeidimą.
„Tai yra sveiko proto nuostata, bet jei savivaldybės atsakingai elgtųsi, nereikėtų šių kriterijų įtvirtinti įstatymuose. Visiems aišku, kad iš socialinio būsto negalima pelnytis. Kai kurios savivaldybės sutartyse įrašo, kad pernuomoti negalima, bet daugelis apie tai net neužsimena“, – sakė projekto autorė A.Zuokienė.
Anot jos, dėl tokių „uzurpatorių“ dalis tikrai skurstančių žmonių būstų turi laukti ir po 17 metų.
„Negana to, valstybės kontrolė nustatė, kad 70 procentų savivaldybės būstuose gyvenančių žmonių nepraneša apie pasikeitusias savo pajamas, turtą, nors tai daryti privalo. O ir eilė gauti būstą tvirtinama kartą per metus, tad ir ten gali kas nors apsikeisti vietomis“, – sakė ji.
Anot jos, teiginiai, kad pinigų socialinio būsto statyboms nėra, keisti. Mat, pavyzdžiui, 35 mln. litų, planuojamus ištaškyti būstų renovacijos reklamai, galima būtų skirti savivaldybės būstų statyboms.
Našlaičiams vietos nėra
Apie absurdišką situaciją pasakoja ir vilnietė Danutė Petraitienė, kartu su vyru savo name laikinai priglaudusi du pilnamečius našlaičius. Į gyvenimą drąsiai besikabinantys, statybose besidarbuojantys jaunuoliai nustėro, kai buvo pasakyta: būstą gausite po 17 metų.
„Jie abu įgiję statybininko specialybę, o mano vyras užsiima statybomis – juos ir įdarbino. Leidome pagyventi sodo namelyje, bet sąlygos – košmariškos. Žiemą net nėra vandens. Jie džiaugėsi, kai savivaldybė pažadėjo skirti butą. Dar kartą nuėjus, jiems buvo pasakyta – viskas stabdoma, teks palaukti. O dabar apskritai nukėlė į eilės galą. Tad tikimybė gauti būstą – nulinė. Nors laukia nuo 18, o vyresniajam – jau 26-eri. Gerai, kad jie kabinasi į gyvenimą, nevartoja alkoholio, nors galimybės prasigerti, kai esi varomas į gatvę – visos“, – sakė D.Petraitienė.
Rankas riša įstatymai
Ričardas Malinauskas, Savivaldybių asociacijos prezidentas:
Tokių atvejų, kai žmonės ilgai stovėjo eilėje ir gavo butus, bet jiems jų nebereikia – labai daug. Tada jie juos išnuomoja, taip užsidirbdami. Ir taip yra kiekviename mieste, ne tik Vilniuje. O kitiems laukti reikia ir po 20 metų. Tačiau kontrolė yra gana sudėtinga, nes nuomininkui pasakoma: jei kas klaus, tu – giminaitis, atvažiavęs į svečius. Kol įstatymas nenumato supaprastintos procedūros, įrodinėti, kad jis nesinaudoja tuo butu, tenka teismo tvarka. O toks darbas, pagal egzistuojančią teisinę bazę, eina perniek, nes aiškių reikalavimų tikrai nėra.
Ignas JAČAUSKAS
