Ketvirtadienį po svarstymo šiai iniciatyvai pritarė 56 parlamentarai, prieš buvo 44, trys susilaikė. Sprendimui priimti reikalingas dar vienas balsavimas.
Šiam Seimo nutarimo projektui pritarta valdančiųjų „valstiečių“, socialdarbiečių, „tvarkiečių“ ir trijų Lenkų rinkimų akcijos narių balsais. Iniciatyvą parėmė ir du Mišrios Seimo narių grupės nariai – Valentinas Bukauskas ir Povilas Urbšys.
„Matau valdančiųjų dar vieną mėginimą jau prieš visai priartėjusius trejus rinkimus susikurti tam tikrą terpę per neva parlamentinį tyrimą pigiam politikavimui tikintis, kad tai kažkiek pagelbės pataisant pašlijusį „valstiečių“ reitingą“, – svarstant klausimą sakė konservatorius Jurgis Razma.
Liberalas Eugenijus Gentvilas savo ruožtu teigė, kad naujas tyrimas valdantiesiems reikalingas siekiant purvu aptaškyti tuos, kurių nespėjo per pirmąjį tyrimą.
„Matyt, ne visus dar apipylėme purvu, ne visus dar patyrėme ir ne apie visus dar pasakėme“, – sakė jis.
Anot E. Gentvilo, keturi tyrimo klausimai yra abstraktūs, leidžiantys tirti bet ką, todėl tyrimas bus selektyvus.
„Esu įsitikinęs, kad Lietuvos teisėsauga turi daug visokios informacijos apie politinius procesus (...), tačiau teisėsauga turi šitą informaciją ir mano, kad šita informacija neturi jokių teisinių pasekmių: nepradėti ikiteisminiai tyrimai, nes nėra pagrindo tam, nenustatyta žala, nepareikšti civiliniai ieškiniai dėl tų procesų (...) O jūs šitą tyrimą naudosite tik šitos informacijos paviešinimui“, – kalbėjo liberalas.
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Petras Gražulis teigė, kad tyrimas reikalingas, nes jam įdomu sužinoti, kas valdo Lietuvą.
„Ne kartą sakiau, kad aš žinau, kad ne Seimas valdo Lietuvą, bet kas valdo Lietuvą Seimo rankomis, aš nežinau“, – tvirtino parlamentaras.
P. Urbšys sakė, kad ankstesnis tyrimas atskleidė tik dalį tiesos, todėl naujas tyrimas turėtų parodyti pilnesnį paveikslą. Pasak jo, dabar tyrimo smaigalys turėtų būti nukreiptas į konservatorius siekiant ištirti jų ryšius su Rusijos energetikos atstovais.
Naują tyrimą inicijuoja valdančiųjų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Jo teigimu, praėjusią sesiją atliktas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimas iš esmės dėl tų pačių dalykų parodė, jog tyrimą reikia tęsti.
Pagal nutarimo projektą, specialiai sudaryta parlamentarų komisija turėtų aiškintis suinteresuotų asmenų ar jų grupių galbūt neteisėtą įtaką, poveikį rinkimų eigai, koalicijų formavimui, parlamentinių frakcijų, atskirų politikų darbui, partijų ir visuomeninių judėjimų veiklai bei finansavimui, teisėkūros procesams, valstybės valdomų įmonių, viešųjų įstaigų vadovų, valdymo ar priežiūros organų narių rinkimui, skyrimui.
Taip pat siūloma pasidomėti, kokią informaciją teisėsaugos ir žvalgybos institucijos teikė kompetentingoms institucijoms, kaip į ją reaguota.
Siūloma tirti 2008 – 2016 metų laikotarpį.
Savo išvadas tyrėjai turėtų pateikti iki kitų metų gegužės 1 dienos. Tuo metu vyks prezidento, Europos Parlamento rinkimų kampanija.
Seimas birželio pradžioje patvirtino NSGK parlamentinio tyrimo išvadas. Jomis grėsme valstybės sąrangai ir nacionaliniam saugumui pripažintas neteisėtas Rusijos energetikos bendrovės „Rosatom“ ir lietuviško koncerno „MG Baltic“ veikimas. Konstatuota, kad „MG Baltic“ vadovai įgyvendino politinį scenarijų, pagal kurį siekta įkurti naują, koncerno interesus tenkinančią liberalų partiją. Įsteigus su koncerno vadovais artimai susijusį Liberalų sąjūdį, per mažiau nei 10 metų „MG Baltic“ tapo įtakingiausia Lietuvos verslo ir įtakos grupe.
Taip pat konstatuota, kad politikai, verslininkai ir žiniasklaidos atstovai siekia apeiti draudimą juridiniams asmenims finansiškai remti partijas. Tokiu atveju remiama grynaisiais pinigais, suteikiant nuolaidas, per įvairius fondus apmokant sąskaitas, užslėptą reklamą.
