Buvo tikima, kad šis įstatymas padėtų „priartinti“ valdžią prie gyventojų, gyventojams sudaryti galimybes paprasčiau ir arčiau savo gyvenamosios vietos susitvarkyti savo reikalus savivaldybės administracijoje. Tačiau iš 80 balsavusių Seimo narių, veto nepritarė tik 28, o 52 buvo linkę sutikti su prezidente.
Pateikus šį įstatymą laukiama teigiamo rezultato – aktyviau įtraukti vietos bendruomenes į joms aktualių klausimų svarstymą vietos savivaldos lygmeniu, skatinti demokratijos procesus rajonuose.
Tačiau prezidentė šį įstatymą atmetė. Prezidentės patarėjas Mindaugas Lingė Seimui pristatė prezidentės argumentus, kodėl šis įstatymas neturėtų įsigalioti.
Labiausiai buvo remiamasi tuo, kad valstybėje didėtų valdininkų skaičius, o priėmus šias pataisas susidarytų sąlygos steigtis šešioms naujoms savivaldybėms, kam reikėtų apie 140 naujų etatų, ir susidarytų paradoksali situacija, kai mažėjant gyventojų skaičiui didėja valstybės aparatas.
„Įsteigti vieną savivaldybę reikėtų 24 mln. litų, vadinasi, šešioms reikėtų papildomų 144 mln. litų“, – tikino jis.
Jis taip pat akcentavo, kad gyventojų skaičiaus tarp mažiausios ir didžiausios savivaldybės skirtumas viršija 200 tūkst. žmonių, todėl vietoj vienos vidutinės savivaldybės atsirastų dvi silpnos, o joms išlaikyti reikėtų dar daugiau papildomų biudžeto išlaidų.
M. Lingė atsižvelgė ir į ES šalių praktiką, kai tokios šalys kaip Belgija, Danija, Švedija, Vokietija, Jungtinė Karalystė, Norvegija, Ispanija, Suomija buvo priverstos stambinti savivaldos vienetus. Jo manymu, motyvavimas vien gyventojų skaičiaus pokyčiais nėra pagrįstas, nes yra daugybė kitų kriterijų, kuriais būtina remtis, vertinant būsimos savivaldybės pajėgumą.
Prezidentės patarėjas atkreipė dėmesį, kad Vyriausybė savo išvadoje dėl šio įstatymo siūlė įvertinti, ar sudarius sąlygas kurtis savivaldybėms su mažesniu gyventojų skaičiumi, jos bus ekonomiškai pajėgios tinkamai atlikti savo funkcijas, tačiau toks tyrimas atliktas nebuvo.
Egidijus Klumbys piktinosi, kad argumentas dėl valstybės tarnautojų skaičiaus didinimo buvo pagrindinis. „Jei šitokį kriterijų imate kaip pagrindą, tai gal Lietuvoje reikėtų penkių savivaldybių ir bus sutaupyta daug pinigų?“ – klausė jis.
Politikas kaip puikius naujai susikūrusių savivaldybių pavyzdžius pateikė Rietavo, Elektrėnų, Pagėgių, Kalvarijų ir Kazlų rūdos savivaldybes. „Šie miesteliai suklestėjo, žmonės nė už ką nenorėtų grįžti į didesnes savivaldybes“, – tikino E. Klumbys.
Danutė Bekintienė savo ruožtu pabrėžė, kad ES valstybės eina stambinimo keliu, nes, pavyzdžiui, Latvijoje savivaldybių buvo daugiau nei 300 ir jiems tą skaičių reikėjo sumažinti iki 100, o Lietuvoje yra 60 labai stambių savivaldybių.
Valentinas Stundys apskritai buvo skeptiškas savivaldybių padėties Lietuvoje klausimu. „Lietuvoje neturime problemos, iš esmės nėra jokios savivaldybių plėtros, nei koncepcijos, nei vizijos. Pasikliaunama vienpakopiu, sakyčiau, netgi centralizuotu modeliu, todėl ir randasi iniciatyvų, kurios atveria galimybes piliečiams patiems apsispręsti“, – paaiškino jis.
M. Lingės manymu, nors galbūt pribrendimas esminėms pertvarkoms ir yra, apie dideles pertvarkas vertėtų kalbėti jau po rinkimų, nes tai reikalauja tiek intelektualinių, tiek kitų resursų. Jis pabrėžė, kad daugelio partijų rinkimų programose kalbama apie valdžios „priartinimą“ prie žmonių, seniūnijų stiprinimą, tiesioginius merų rinkimus.
Po Seimo balsavimo ir pritarimo prezidentės veto, Saulius Pečeliūnas buvo itin suirzęs. „Dabar likome prie suskilusios geldos. Visų klausiu, ir savo kolegų, ir prezidentūros atstovų, kaip žiūrėti į akis tiems savivaldybių nariams, kurie praėjo visas procedūras? Jie sakys – eikite po velnių, mes du kartus darėme apklausas, atlikome visas procedūras. <...> Rinkimai po kelių savaičių ir ką sakyti? Kad prezidentė prieš savivaldą, o valdžia nesilaiko įsipareigojimų? Prašau paruošti dokumentus, atlikti veiksmus iki galo, bet dėl penkių savivaldybių nieko nesugrius. Bet bent jau galėsime žiūrėti į akis žmonėms, nes laikomės žodžio. <...> Šiandien mes ir prezidentūra jų akyse laikomi apgavikais“, – replikavo jis po balsavimo.
