Už nutarimą, kuriuo pradedamas M.Basčio apkaltos procesas ir kreipiamasi į Konstitucinį Teismą išvados, ar apkaltos komisijos išvadoje nurodyti M.Basčio veiksmai prieštarauja Konstitucijai, balsavo 100 Seimo narių, prieš buvo vienas ir susilaikė septyni parlamentarai.
Už tai, kad būtų pradėtas M.Basčio apkaltos procesas, balsavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų bei Liberalų sąjūdžio atstovai, taip pat ir Socialdemokratų partijos frakcijos nariai, kurie pusvalandį anksčiau vykusiame balsavime pasisakė prieš komisijos išvadą, kad yra pagrindas jų frakcijos kolegai M.Basčiui pradėti apkaltos procesą. Susilaikė - Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų frakcijos keli atstovai ir „tvarkiečiai“.
Prieš šį apkaltos procesą pradedantį balsavimą Seimas patvirtino specialiosios komisijos išvadą, kuria konstatuota, kad yra pagrindas pradėti M.Basčio apkaltą, nes jis šiurkščiai sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.
Už tokią išvadą pasisakė „valstiečiai“, konservatoriai ir liberalai, tuo tarpu „prieš“ balsavo socialdemokratai, „tvarkiečiai“ ir dalis Lietuvos lenkų rinkimų akcijos - Krikščioniškų šeimų frakcijos atstovų.
Apkaltos komisija savo išvadoje pažymi, kad M.Bastys priesaiką sulaužė, kai nuslėpė savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika, Valstybės saugumo departamentui ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui „nesąžiningai teikė skirtingus parodymus ir paaiškinimus dėl to, ar žinojo apie P.Vojeikos darbą KGB“, tarpininkavo organizuojant neskelbiamus „Rosatom“ atstovų susitikimus su Lietuvos valstybės valdžios institucijų vadovais.
Plačiau apie svarstymą skaitykite žemiau
Prasidėjus posėdžiui, Specialiosios tyrimo komisijos pirmininkę Agnę Širinskienę konservatorių atstovė A.Bilotaitė paklausė, ar tai gali būti traktuojama kaip ne vieno politiko, o politinės jėgos ryšys su prieš Lietuvą nusiteikusiais asmenimis.
„Man susidarė įspūdis iš M.Basčio gynybos, kad jis bandė trukdyti, nušalinti komisijos narius, pats Bastys nepasinaudojo galimybe atsakyti į komisijos nariams iškilusius klausimus. Ar nesusidaro įspūdis, kad buvo bandoma vilkinti procesus ir juos stabdyti? Ar reikėtų platesnio tyrimo, gal susijęs ne vienas politikas, ar politinė jėga, kuri galėjo veikti prieš Lietuvos interesus?“, - Seimo salėje klausė A.Bilotaitė.
Komisijos pirmininkė A.Širinskienė tikino, kad nors to netyrė, tačiau tokią galimybę pastebėti galima.
„Buvo trys bandymai nušalinti mane kaip komisijos pirmininkę ir visus valstiečių deleguotus komisijos narius. Teisininkai puikiai supranta takoskyrą tarp naudojimosi ir piktnaudžiavimo profesinėmis teisėmis. Visi galime pagalvoti, kaip buvo daroma. O dėl tyrimo ir kitų žmonių, mūsų specialiųjų tyrimų komisija turėjo tik vieną objektą - Seimo nario M.Basčio klausimą. Taip, tenka pripažinti, kad kai kurių epizodų, kuriuos Bastys VSD apklausų pripažino, galima matyti, kad yra politinė ar partinė linija“, - tikino A.Širinskienė.
Konservatorius L.Kasčiūnas pasitikslino, ar sistema žinojo apie tokį politiko elgesį. Komisijos pirmininkė tikino, kad tai yra platesnio tyrimo objektas.
„Iš kai kurių prielaidų galima manyti, kad buvo žinomi šie ryšiai. Kiti asmenys, duodami parodymus, sakė, kad dėl ryšių M.Bastį buvo įspėję“, - Seimo salėje sakė A.Širinskienė.
Konservatorės kirtis
Konservatorė Rasa Juknevičienė tikino, kad negalima sakyti, kad M.Basčio veikla buvo nesąmoninga.
„Tai galėtų būti vadinama atgrasymu, kaip su karine grėsme. Tokiais procesais atgrasome išdavysčių procesus valstybės viduje. Kodėl Rusijos federacijos žvalgybai reikėjo M.Basčio? Todėl, kad per jį ir jo partiją, kontaktus politikoje būtų įgyvendinti planus, siekiant palikti Lietuvą Rusijos energetikos įtakoje. Numesti tinklai, kurių vieną čia atskleidė tyrimai, nėra tik Lietuvos problema. Ar stambi žuvis yra M.Bastys? Vidutinė, nesureikšminkime, tačiau kaip atskleidė tyrimas, labai lojali savo partneriams žuvis. Nors maniau, kad jis yra tiesiog prorusiško požiūrio socialdemokratas. Tačiau tai yra sąmoninga veikla“, - tikino politikė.
„Gal ir M.Bastys žino daug daugiau apie savo kolegas? Naujasis partijos pirmininkas G.Paluckas gudrauja, sako, kad jei įvyks balsavimas, tai gal frakcija nebalsuos. Bet nedalyvavimas balsavime po Konstitucijos, jau nelogiškas. Sunkinanti aplinkybė ta, kas M.Bastys elgėsi nesąžiningai, išsisukinėjo, o galiausiai visai nustojo bendrauti. Siūlau valytis“, - Seimo narius skatino konservatorė ir NSGK narė.
Valstiečiai nepalaiko kaltinamo socialdemokrato
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, valstietis Vytautas Bakas tikino, kad nors neplanavo kalbėti, tačiau negalėjo nesureaguoti į socialdemokratų partijos narių bandymą ginti M.Bastį.
„Mane kuo toliau, tuo labiau stebina socialdemokratų klimpimas į liūną, kuriame M.Bastys kapanojasi jau kelioliką metų. Mes būdami koalicijoje turime galimybę pasimokyti iš unikalaus atvejo. Kai yra surinkta faktinių duomenų, kad ilgus metus mūsų tarpe buvo žmogus, kuris slapta sistemingai bendradarbiavo su Rusijos žvalgyba ir veikė prieš Lietuvą. Mes galime susėsti ir priimti sprendimus, kad būtų mūsų šalis apsaugota“, - tikino valstietis.
„„Nukem“ buvo priedanga daryti ekspansiją į šalį, ir būdas prisidengti, jei kas pagaus. Ką siūlo kolegos kairieji, jūs norite įtikinti Seimą, kad balsuotų prieš? Visam pasauliui pasiųsti žinią, kai politikas bendradarbiauja su specialiosiomis tarnybomis ir priešingomis, toleruojame tokius žmones mūsų Seime? Padarykime politinį vertinimą, suprantu, kad galbūt yra nepatogu matyti, kad jūsų tarpe buvo tokie žmonės. Bet jie buvo ir kartais klaidas reikia pripažinti ir iš jų daryti pamokas. Ar mes galime apdaryti iš to išvadas? Galime, bet tik visi kartu, nebūdami M.Basčio advokatais. O būdami mūsų šalies advokatais“, - tikino Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas.
Toliau bando gintis
Socialdemokratas M.Bastys, Seimo salėje teisinosi, kad specialiosios komisijos išvada yra tendencinga ir nepagrįsta. Jis taip pat įžvelgė ir asmeninius komisijos narių interesus.
„Išvadoje nurodyta, kad 2017 kovo 9 dieną VSD nesuteikė man leidimo dirbti su slapta informacija. Čia klaidinga, nes leidimą dirbti suteikia ne saugumas, bet seimo pirmininkas suteikia. Esu apkaltintas, kad tyčia klaidinau pareigūnus ir nenurodžiau, kad pažįstu buvusį KGB. Nurodžiau, kad čia buvo epizodas. Jokio pokalbio, kuris buvo nukreiptas prieš Lietuvos valstybę nebuvo. Manau, kad Seimas turi atidėti šio klausimo svarstymą. Noriu atkreipti dėmesį, kad komisijos išvados nėra objektyvios ar teisėtos. Matosi konkurencijos kovos aspektai, tiek tarp partijų ir asmenybių. Išvada tendencinga ir nepagrįsta. Šiandien jūs priimsite sprendimą, padariau viską, kad jūs mane išgristume. Tikiuosi, kad tiesą ir teisingumą - esu teisus ir savo tiesą ginsiu“, - savo kalbą baigė socialdemokratas M.Bastys.
Seimas apsisprendė
Seimas antradienį patvirtino specialiosios komisijos išvadą, kuria siūloma pradėti apkaltą Socialdemokratų frakcijos atstovui Mindaugui Basčiui dėl jo ryšių su Rusijos naudai dirbančiais asmenimis.
Už išvadą, kad yra pagrindas pradėti parlamentarui apkaltą, nes M.Bastys šiurkščiai sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, antradienį balsavo 92 Seimo nariai, prieš buvo 13 ir susilaikė 17 parlamentarų.
Kitu balsavimu Seimas spręs, ar oficialiai pradeda apkaltos procesą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą išvados (KT) dėl M.Basčio veiksmų. KT turėtų įvertinti, ar specialiosios komisijos tyrimo išvadoje įvardyti M.Basčio konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai.
