Seimas po svarstymo pritarė Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) išvadai dėl JAV centrinės žvalgybos valdybos slaptųjų sulaikymo centrų galimo egzistavimo Lietuvoje.
Iš 104 balsavusių parlamentarų 85 buvo už, 6 prieš 13 susilaikė. Seimo pirmininkės Irenos Degutienės iniciatyva išvadų tvirtinimui taikoma ypatingos skubos tvarka, tad parlamentas iškart pradėjo priėmimo procedūrą, tačiau padarė pertrauką iki kito posėdžio.
Diskusijų metu išryškėjo nuomonių skirtumai net valdančiosios Tėvynės Sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos viduje. Prieš išvadas pasisakė šios frakcijos ir NSGK narys Saulius Pečeliūnas. Dalis konservatorių, manančių, jog išvados gali pakenkti Lietuvos ir JAV santykiams, balsavimą tiesiog ignoravo.
Prieš išvadas vieningai pasisakė tik netikėtai labiausiai proamerikietiškais pasiskelbę socialdemokratų frakcijos atstovai, siūlę įrašyti į jų tekstą teiginį, esą žmogaus teisės Lietuvoje pažeidžiamos nebuvo.
Partijos Tvarka ir teisingumas frakcijos vadovas Valentinas Mazuronis siūlė pritarti išvadoms, nebūti stručiais ir neįsivaizduoti, jog „niekas nemato užpakalio, jei galvą kiši į smėlį“. „Mato“, - užtikrintai sakė jis.
Krašto apsaugos ministrė, konservatorė Rasa Juknevičienė tvirtino, kad tik mažuma žmonių esą labai norėtų, jog išvados sukomplikuotų santykius su JAV ir tvirtino, kad to tikrai nenutiks.
VSD veikė nekontroliuojamas
Praėjusią savaitę Seimas po pateikimo pritarė NSGK išvadoms dėl galimo CŽV kalėjimo buvimo Lietuvoje.
NSGK nustatė, kad sąlygos atvežti ar išvežti per Lietuvos teritoriją CŽV sulaikytus asmenis buvo, tačiau nenustatyta, ar tokie asmenys buvo pervežami.
Komiteto duomenimis, Valstybės saugumo departamentas (VSD) buvo gavęs partnerių prašymą įrengti patalpas Lietuvoje, tinkamas laikyti sulaikytajam asmeniui, tačiau įrengtos patalpos nebuvo tam panaudotos.
Komitetas nustatė, kad su CŽV sulaikytų asmenų pervežimu oficialiuose tyrimuose siejami orlaiviai 2002-2005 metais ne kartą kirto Lietuvos oro erdvę. Išvadose teigiama, kad VSD generalinio direktoriaus pavaduotojas Dainius Dabašinskas su VSD generalinio direktoriaus Arvydo Pociaus žinia mažiausiai du kartus sudarė galimybę JAV pareigūnams nekliudomai patekti prie orlaivių.
"Mažiausiai vieną kartą buvo sąmoningai apribotos VSAT pareigūnų galimybės atlikti orlaivių patikrinimą. Visais minimais atvejais muitinės patikrinimas nebuvo atliktas. Taigi nei keleivių tapatybės, nei krovinių paskirties nustatyti nebuvo įmanoma", - konstatavo NSGK.
Pagal parlamentinio tyrimo metu gautą informaciją, 2002 metais buvo pradėtas vykdyti VSD bendradarbiavimo su partneriais projektas Nr. 1. Jo metu, atsižvelgiant į partnerių pageidavimus ir jų nustatytas sąlygas, buvo įrengtos patalpos, tinkamos laikyti sulaikytajam asmeniui.
NSGK nustatė, kad apie projektą žinojo VSD generalinis direktorius Mečys Laurinkus ir jo pavaduotojas D. Dabašinskas. "Vykdant projektą Nr. 1 Lietuvoje buvo sudarytos sąlygos laikyti sulaikytą asmenį, tačiau, komiteto turimais duomenimis, patalpos nebuvo tam panaudotos", - teigiama išvadose.
Seimo komitetas nustatė, kad kitas parlamentinio tyrimo metu nagrinėtas projektas Nr. 2 VSD buvo pradėtas vykdyti 2004 metų pradžioje.
Išvadose teigiama, kad projekto įgyvendinimui atlikti reikiami įsigijimai, įrengiant objektą buvo vykdyti statybos darbai, kurių eigą užtikrino patys partneriai. Pastatas rekonstruotas taip, kad atitiktų tam tikrus apsaugos reikalavimus.
Anot išvadų, įgyvendinant šį projektą su partneriais dalyvavo VSD pareigūnai, jų teigimu, turėję galimybę lankytis visose objekto patalpose be apribojimų, tačiau kai objekte buvo partnerių atstovai, dalyje patalpų nesilankydavo. Tokių susitikimų laiką ir dėl atitinkamo pasirengimo VSD pareigūnams pranešdavo, komiteto duomenimis, VSD generalinio direktoriaus pavaduotojas D. Dabašinskas.
Pagal NSGK tyrimo metu gautą informaciją matyti, kad "projekte Nr. 2 VSD nesiekė kontroliuoti partnerių veiklos, nestebėjo ir nefiksavo atvežamų ir išvežamų krovinių, nekontroliavo partnerių atvykimo ir išvykimo, be to, ne visuomet turėjo galimybę matyti visus atvykstančius ir išvykstančius asmenis".
„Komitetui liudiję asmenys neigia prielaidas ir galimybes, kad projekto Nr. 2 patalpose buvo laikomi ar tardomi asmenys, tačiau pastato patalpų išdėstymas, uždarumas ir perimetro apsauga, VSD darbuotojų fragmentiškas buvimas patalpose leido atlikti VSD nekontroliuojamus partnerių pareigūnų veiksmus ir naudoti infrastruktūrą savo nuožiūra", - sakoma išvadose.
Seimo komitetui susidarė nuomonė, kad piniginių lėšų ir materialinių vertybių, skirtų bendrų veiksmų finansavimui, apskaita ir panaudojimo tvarka buvo netinkama. Todėl, parlamentarų manymu, tai reikalauja detalesnio tyrimo.
NSGK mano, kad būtina aiškiai reglamentuoti žvalgybinėje ir operatyvinėje veiklose naudojamus finansinius išteklius, jų apskaitą ir panaudojimo kontrolę.
Komiteto surinkta informacija rodo, kad Valstybės gynimo taryba, Vyriausybė, Seimas nesvarstė klausimų, susijusių su slaptųjų CŽV sulaikymo centrų veikla Lietuvos teritorijoje, su sulaikytų asmenų pervežimu ir kalinimu Lietuvos teritorijoje.
"Šalies aukščiausieji pareigūnai (Respublikos Prezidentai, Ministrai Pirmininkai, Seimo Pirmininkai), jų teigimu, Seimo NSGK nariai apie VSD ir CŽV tarptautinį bendradarbiavimą būdavo informuojami apibendrintai, neaptarinėjant konkrečių operacijų ir jų rezultatų", - pažymi Seimo komitetas.
Jo duomenimis, Valstybės gynimo taryboje posėdyje tik vieną kartą (2001 m. rugsėjo 19 d.) svarstant klausimą "Tarptautinis terorizmas ir antiteroristiniai veiksmai bei prevencija, krizinių situacijų valdymas ir norminė bazė" buvo užsiminta apie plataus masto tiesioginį bendradarbiavimą tarp VSD ir CŽV. Apie sulaikytų asmenų pervežimą ir laikymą Lietuvoje Valstybės gynimo tarybos posėdyje nebuvo kalbama. Seimo NSGK apie bendradarbiavimo pobūdį nebuvo informuotas.
"Vykdant VSD bendradarbiavimo su partneriais projektus Nr. 1 ir Nr. 2, tuometinė VSD vadovybė nė vieno šalies aukščiausiojo pareigūno neinformavo apie šių projektų tikslus ir turinį", - sakoma NSGK išvadose.
Komiteto nuomone, informacijos teikimas šalies aukščiausiems pareigūnams turi būti tobulinamas, aiškiai apibrėžiant informacijos teikimo procedūrą. Politikų manymu, parlamentinę kontrolę atliekantis komitetas turėtų gauti išsamesnę informaciją apie tarptautinį VSD bendradarbiavimą.
Tyrimą atlikęs NSGK pasiūlė Generalinei prokuratūrai ištirti, ar M. Laurinkaus, A. Pociaus ir D. Dabašinsko veiksmuose nebuvo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ar įgaliojimų viršijimo požymių.
Atlikdamas parlamentinį tyrimą NSGK žodžiu ar raštu apklausė 55 asmenis.
VSD jau kelis metus kaltinamas nekontroliuojama veikla, privačių struktūrų interesų atstovavimas, politikų ir žurnalistų galimai neteisėtas sekimas, dvylikos informacinių-analitinių pažymų, galimai demaskuojančių korupciją, slėpimas nuo parlamento ir kitais skandalais veiksmais. Neseniai vadovybės netekusio departamento naują vadovą prezidentė Dalia Grybauskaitė žada skirti tik pavasarį.
Apie tai žiūrėkite LNK žinių videoreportaže
