„Prie konvencijos reikia grįžti ir pavasario sesiją, manau, prie jos grįšime, surengsime plačią diskusiją“, – BNS sakė Seimo pirmoji vicepirmininkė „valstietė“ Rima Baškienė.
Pasak jos, iki šiol konvencijos ratifikavimą stabdžiusi joje minima „gender“ sąvoka išaiškinus teisininkams turėtų nebekelti priešpriešos.
Konvencijos priešininkai diskusijose terminą „gender“ dažniausiai vartoja kaip „socialinė lytis“, tuo tarpu Vyriausybės kanceliarijos patvirtintas vertimas yra „lytis socialiniu aspektu“.
„Manau, visi supras, kad nekalbama apie kažkokios trečios lyties įvedimą“, – sakė R. Baškienė. Ji pažymėjo, kad konvenciją yra ratifikavusios ir tokios katalikiškos šalys kaip Lenkija, Italija.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis sako, kad Stambulo konvencijos įgyvendinimui ruošiamasi dar iki jos ratifikavimo.
„Kartu su Užsienio reikalų ministerija esame padarę vertinimą, kokius nacionalinius teisės aktus reikia keisti ir esame pradėję jų rengimą, šis darbas jau daromas. Antras dalykas, papildomai stiprinama praktika smurto artimoje aplinkoje apsaugai, finansavimas specializuotos pagalbos centrams, kurie užtikrina pagalbą smurtą patyrusiems asmenims, padidintas praktiškai dvigubai, palyginti 2018 ir 2019 metus“, – BNS sakė L. Kukuraitis.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo pasirašė 2013 metais, tačiau iki šiol ji nepasiekė Seimo salės.
Valdantieji „valstiečiai“ kol kas yra įšaldę konvencijos ratifikavimą, teigdami, kad prieš tai reikia pasiekti kompromisą dėl lyties sampratos. Nesulaukusi Vyriausybės sprendimo, konvenciją ratifikavimui birželio mėnesį pateikė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Teikdama ratifikuoti šią konvenciją prezidentė pabrėžė, kad ji skirta kovai su smurtu prieš moteris ir nekeičia, neišplečia lyties apibrėžimo, o kalba apie socialines lyčių funkcijas.
Europos Tarybos ekspertai teigia, kad ratifikavus dokumentą Lietuvai būtų vertingi konvencijos įgyvendinimą prižiūrinčių ekspertų patarimai ir geroji kitų šalių praktika, kaip pažaboti smurtą artimoje aplinkoje.
Konvencijos šalininkai sako, kad visuomenę reikia šviesti apie netradicinius lyčių vaidmenis, pavyzdžiui, jog moteris nebūtinai yra namų šeimininkė, o vyras – finansinės gerovės šeimoje kūrėjas.
Lietuvos vyskupų konferencija ir kiti kritikai teigia, kad dėl Stambulo konvencijos Lietuvai gali tekti keisti lyties sampratą ir diegti nepriimtinas nuostatas apie homoseksualumą. Kai kurie konservatyvių pažiūrų parlamentarai sako, kad konvencija įneštų painiavos į įstatyminę bazę ir pakenktų šeimos politikos įgyvendinimui.
