Už tai, kad šis įstatymo projektas nebūtų įtrauktas į Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkę balsavo dauguma Seimo frakcijų, išskyrus Lietuvos liberalų sąjūdžio ir Lietuvos socialdemokratų partijų atstovus.
Norėjo jaunimo organizacijos?
Parlamentarė siūlė įrašyti, kad lytinio ugdymo paskirtis – padėti moksleiviams pasiruošti savarankiškam gyvenimui, suteikiant jiems žinių apie lytiškumą, lyčių bendravimą, su lytiniu elgesiu susijusias rizikas ir pan.
M. A. Pavilionienė savo pasiūlymą įstatyme įtvirtinti moksleivių teisę į lytinį ugdymą motyvavo jaunimo poreikiais. „Lietuvos jaunimo organizacijų taryba 2013 m. balandžio 13-14 dienomis priėmė rezoliuciją „Dėl lytiškumo ugdymo kokybės gerinimo Lietuvoje“, kurioje reiškia susirūpinimą, „kad ne visose Lietuvos ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo įstaigose vaikams ir jauniems žmonėms suteikiama galimybė dalyvauti lytiškumo ugdymo procese“ ir atkreipia dėmesį, „kad netinkamas lytiškumo ugdymas ar jo nebuvimas švietimo įstaigose lemia, jog jauni žmonės informacijos ieško internete ar iš draugų, tačiau ši informacija ne visada būna teisinga. (…) Atsižvelgiant į Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos rezoliuciją „Dėl lytiškumo ugdymo kokybės gerinimo Lietuvoje“ ir siekiant užtikrinti, kad visi moksleiviai turėtų galimybę gauti mokslo informacija grįstą lytinį ugdymą, įstatymo pakeitimu siūloma įtraukti teisę gauti lytinį ugdymą į moksleivio teisių sąrašą ir papildyti įstatymą lytinio ugdymo apibrėžimu bei lytinio ugdymo programų tvirtinimo bei vykdymo pagrindais“, – rašo ji aiškinamajame rašte.
R.J. Dagys: keturmečiams apie malonumą liesti savo kūną neaiškinsime
Komentuodamas Seimo sprendimą atmesti tai įtviertinančias įstatymo pataisas konservatorius Rimantas Dagys teigia: „Džiaugiuosi, kad Seime sveikas protas nugalėjo ir skandalingosios „Estrelos“ rezoliucijos nuostatų nebus bandoma įtraukti į mūsų šalies Švietimo įstatymą“.
Pasak jo, šis projektas pateikiamas „norint vietoje jaunų žmonių ruošimo šeimai programų įdiegti vaikų ugdymui ydingas nuostatas, nesitarus su tėvų bendruomenėmis“.
„Jei šiam įstatymo projektui būtų pritarta, Lietuvos ugdymo įstaigose vaikai nuo 4 metų būtų mokomi apie „malonumą bei pasitenkinimą, pasiekiamą liečiant savo kūną“, „ankstyvosios vaikystės masturbaciją“, „teisę tyrinėti skirtingas lytines tapatybes“ ir t.t., 4– 6 metų vaikai turėtų būti mokomi apie „tos pačios lyties santykius“, „priimti įvairovę“, o 6–9 metų susipažinti su bręstant vykstančiais pokyčiais, seksu ne vien kaip vaikų, bet ir malonumo šaltiniu bei reiškiniu medijose, kontracepcija ir šeimos planavimu, skirtingais būdais pastoti ir t.t. Galiausiai 9–12 m. vaikai turėtų išmanyti kontracepcijos rūšis ir jos naudojimą, nesaugaus sekso rizikas, taip pat suvokti ir priimti kaip normą seksualinių orientacijų ir tapatybių įvairovę“, – teigia konservatorius.
Anot R.J.Dagio, nors įstatymo rengėjai rėmėsi Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis, tačiau „minėtieji PSO standartai yra tos pačios radikalios nuostatos, kuriomis norėjo remtis ir dėl kurių net palyginti liberaliame Europos Parlamente buvo atmesta garsioji „Estrelos“ rezoliucija“.
