Darbo grupės parengtas projektas numato, kad visų pirma turėtų būti kiek įmanoma užtikrinamas informaciją apie pažeidimus pateikusių asmenų konfidencialumas.
Tapatybę identifikuoti leidžiantys pranešėjo duomenys galėtų būti pateikti tik tam asmeniui ar institucijai, kuri nagrinėja informaciją apie pažeidimą, būtų nustatoma, kad informacija apie pranešėjus tyrime nedalyvaujantiems asmenims negali būti teikiama.
Taip pat pateikus informaciją apie pažeidimą nuo to momento prieš pranešėją būtų draudžiama imtis drausminio poveikio priemonių, atleisti jį iš darbo, pažeminti pareigose, perkelti į kitą darbo vietą arba taikyti bet kokias kitas neigiamo poveikio priemones kaip bauginimas, priekabiavimas, grasinimai susidoroti, atlyginimo sumažinimas, darbo valandų pakeitimas ir t.t.
Draudimas daryti neigiamą poveikį pranešėjui galiotų dvejus metus po galutinio sprendimo priėmimo tiriant asmens pateiktą informaciją apie pažeidimą.
Taip pat įstatyme nustatyta galimybė pranešėją, kuris dalyvavo darant pažeidimus, bet apie juos pranešė, atleisti nuo atsakomybės.
Projektą rengusios darbo grupės vadovė konservatorė Agnė Bilotaitė pažymi, kad projekto nuostatos suderintos su šioje srityje dirbančiomis institucijomis ir organizacijomis. Pranešama, kad darbo grupėje dalyvavo Teisingumo ministerijos, Generalinės prokuratūros, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Lietuvos teisės instituto, Valstybinės darbo inspekcijos, Nacionalinės kovos su korupcija asociacijos bei „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstovai (TILS).
„Su įvairių institucijų atstovais pavyko sutarti dėl esminių įstatymo nuostatų. Labai tikiuosi, kad įstatymas, kurio taip ilgai neturėjome ir kuris toks svarbus Lietuvai, bus priimtas kuo greičiau“, – frakcijos išplatintame pranešime cituojama A.Bilotaitė.
Seimo valdybos sprendimu Pranešėjų apsaugos įstatymo projektas įtrauktas į Seimo rudens sesijos darbų programą.
„Pilietiški žmonės, padedantys kovoti su korupcija, kitais teisės pažeidimais, yra didelė atrama valstybei. Todėl valstybės pareiga – ryžtingai juos palaikyti ir apsaugoti nuo galimo neigiamo poveikio darbovietėje ar kitų grėsmių, – sako teisingumo ministrė Milda Vainiutė.
Pasak ministrės, pranešėjų apsauga esanti tiek Vyriausybės, tiek jos asmeninis prioritetas, ypač po Kalėjimų departamente atskleistų pažeidimų.
Kauno tardymo izoliatoriaus darbuotojai Rasai Kazėnienei pranešus apie problemas įstaigoje buvo pradėti tyrimai ir konstatuoti pažeidimai. Kauno tardymo izoliatoriaus tuometinis vadovas Edvardas Kviatkauskas buvo atleistas, o anksčiau šiam izoliatoriui vadovavusi Živilė Mikėnaitė pavasarį atsistatydino iš Kalėjimų departamento vadovės pareigų.
