Premjeras Andrius Kubilius patikino, jog generalinio prokuroro D. Valio kreipimąsi dėl sutikimo leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėją Neringą Venckienę, ją suimti ir kitaip suvaržyti jos laisvę Seimas svarstys taip pat, kaip ir visus kitus analogiškus prašymus.
„Prokuroro kreipimąsi Seimas svarstys kaip ir visus analogiškus kreipimusis. Bus sudaryta speciali Seimo narių komisija, kuri apsvarstys visus prokuroro argumentus“, – ketvirtadienį interviu „Žinių radijui“ sakė A. Kubilius.
Premjero nuomone, N. Venskienės elgesys tikriausiai D. Valį privertė imtis tokių kardinalių veiksmų.
„Matyt, teisėjos (N. Venskienės – ELTA) veiksmai ir elgesys pastaruoju metu leido arba privertė prokurorus imtis tokių veiksmų ir prokuroro argumentai bus objektyviai svarstomi“, – teigė jis.
A. Kubilius taip pat patikino, jog, naujausiais duomenimis, „kokių nors nerimą keliančių žinių dėl vaiko savijautos tikrai nėra“.
ELTA primena, kad ketvirtadienį generalinis prokuroras D. Valys pasirašė kreipimąsi į Seimą, prašydamas sutikimo leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėją Neringą Venckienę, ją suimti ir kitaip suvaržyti jos laisvę.
Panaikinti N. Venckienės imunitetą prašoma ikiteisminių tyrimų metu gavus duomenų apie N. Venckienės galimai padarytas nusikalstamas veikas.
Anot Generalinės prokuratūros pranešimo, ikiteisminių tyrimų metu surinkti duomenys leidžia manyti, kad N. Venckienė 2010 m. lapkričio 11 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo patalpose viešai užgauliai pažemino teisingumą vykdantį teismą, nevykdė Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimo, kuriuo buvo įpareigota skubiai perduoti globojamą mergaitę jos motinai L. Stankūnaitei, 2012 metų gegužės 17 d. trukdė antstolei vykdyti teismo sprendimą, piktnaudžiavo vaiko atstovo teisėmis psichiškai gniuždydama vaiką, panaudodama fizinį smurtą pasipriešino policijos pareigūnui.
Lietuvos Respublikos Konstitucija nustato, kad teisėjas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė be Seimo, o tarp Seimo sesijų – be Respublikos Prezidento sutikimo.
Teismų įstatymo 47 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad teisėjas gali atsakyti baudžiamąja tvarka, gali būti suimtas arba gali būti kitaip suvaržyta jo laisvė tik Seimo, o tarp Seimo sesijų – Respublikos Prezidento sutikimu.
Dėl teisėjo laisvės suvaržymo gali kreiptis tik šalies generalinis prokuroras.
