Seimas ir po pakartotinio balsavimo atmetė siūlymą kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo. Sausio 21 dieną Seimo posėdžiui pirmininkavusiam liberalcentristui Raimondui Šukiui neleidus perbalsuoti dėl šio nutarimo opozicinės partijos paliko posėdžių salę.
Kad nekiltų jokių abejonių, antradienį Seimo Etikos ir procedūrų komisija pasiūlė Seimui pakartoti balsavimą, tačiau nepritarus po pateikimo nutarta projektą atmesti - už siūlymą grąžinti iniciatoriams tobulinti balsavo 60 Seimo narių, už siūlymą atmesti projektą - 64 Seimo nariai.
Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas atkreipė Seimo posėdžių pirmininkų dėmesį, kad skelbti pakartotiną balsavimą galima tik tada, kai už pateiktą pasiūlymą balsuoja lygiai pusė balsavusių Seimo narių ir jeigu nustatomas akivaizdus balsavimo vienasmeniškumo pažeidimas.
Sausio 21 d. po pakartotino balsavimo Seimo nutarimui dėl kreipimosi į KT nepritarta dviejų balsų persvara.
Seimo Darbo partijos frakcijos narės Dangutės Mikutienės ir Socialdemokratų partijos frakcijos nario Vytenio Povilo Andriukaičio pateiktame nutarimo projekte buvo nurodoma, kad ginčijamas Vyriausybės nutarimas pagal reguliavimo apimtį ir normų turinį, taip pat pagal įsigaliojimų tvarką prieštarauja Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo, teisinio saugumo, asmenų lygybės ir sąžiningos konkurencijos principams.
Kreipimosi iniciatoriai savo abejones grindė tuo, kad 2008 m. gruodžio 9 d. Seimo nutarimu patvirtintoje 15-osios Vyriausybės veiklos programoje yra numatytas Vyriausybės įsipareigojimas parengti ir pateikti tvirtinti Seimui tolesnės sveikatos apsaugos sistemos plėtros 2008-2012 m. strateginį planą, jame numatant konkrečias jo įgyvendinimo priemones, terminus, atsakingus vykdytojus, plano vykdymo nuolatinę stebėseną ir kontrolę.
Pasak kreipimosi į Konstitucinį Teismą iniciatorių, ši nuostata sudaro pagrindą tikėtis, kad sveikatos apsaugos sistema bus planingai plėtojama, o strateginio planavimo teisė išlieka įstatymų leidžiamosios valdžios, Seimo, kompetencijoje. Tuo tarpu ginčijamas Vyriausybės nutarimas, nors jame apsprendžiami esminiai sveikatos sistemos plėtros klausimai, jis priimtas ir įsigaliojo net nepateikus tvirtinti Seimui Sveikatos apsaugos sistemos plėtros 2008-2012 m. strateginio plano.
Taip, pasak Seimo narės D. Mikutienės, buvo pažeista ne tik sprendimų planavimų ir priėmimo loginė seka, bet ir Vyriausybės įstatymo straipsnis, įpareigojantis Vyriausybę laikytis ir įgyvendinti Vyriausybės programą, kuriai pritarė ir patvirtino Seimas.
Seimo narės teigimu, priimant ginčijamą Vyriausybės nutarimą taip pat ignoruota, kad 2008-2012 m. programos įgyvendinimo priemonėse sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo trečio etapo programą numatoma parengti 2010-ųjų trečiąjį ketvirtį. Atsižvelgiant į tai, visos sveikatos priežiūros įstaigos, planuodamos savo veiklą 2009-2010 metams, galėjo pagrįstai tikėtis, kad jų teisinis statusas bei galimų teikti sveikatos priežiūrai paslaugų sąrašas mažiausiai iki 2009 m. antrojo ketvirčio pabaigos bus reglamentuotas pagal Vyriausybės 2003 m. kovo 18 d. nutarimą.
Seimo Darbo partijos frakcijos narė D. Mikutienė jau sausio mėnesį pažadėjo su grupe parlamentarų kreiptis į KT. Parlamentarė įsitikinusi, kad jai be vargo pavyks suburti 29 Seimo narių grupę ir kreiptis į KT.
