Už tai, kad būtų pritarta pagrindinio komiteto patvirtintam projektui, balsavo 56 Seimo nariai, 56 buvo prieš ir trys susilaikė.
Už išvadas balsavo „valstiečiai“, išskyrus Vytautą Baką ir Raimundą Martinėlį, balsavime dalyvavę Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai bei dalis socialdarbiečių. Konservatoriai, liberalai, socialdemokratai buvo prieš ir susilaikė, o didžioji dalis „tvarkiečių“ išvis nedalyvavo balsavime.
Seime nepritarus pagrindinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai, projektas pagal Seimo statutą paskirtas svarstyti kitam komitetui – „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio vadovaujamam Kultūros komitetui.
Seimo statutas numato, kad nepritarus pagrindinio komiteto pateiktam projektui daroma svarstymo pertrauka ir projektas arba grąžinamas tam pačiam pagrindiniam komitetui tobulinti, arba Seimas gali paskirti kitą pagrindinį komitetą.
Už tai, kad išvadų dėl LRT imtųsi Kultūros komitetas, balsavo 62 Seimo nariai, už projekto paskyrimą svarstyti opozicinių konservatorių atstovės Ingridos Šimonytės vadovaujamam Audito komitetui buvo 59 Seimo nariai.
Valdantieji socialdarbiečiai nebuvo aktyvūs tvirtinant išvadas, bet gausiau balsavo už sprendimą perduoti LRT tyrimo išvadų svarstymą „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio vadovaujamam Kultūros komitetui.
Seimo komisijos išvadose siūloma steigti naują LRT valdymo organą – valdybą. Taip pat siūloma koreguoti LRT tarybos narių skyrimo tvarką, susiejant su skiriančiosios institucijos kadencija, trumpinti tarybos narių kadenciją.
LRT vadovybė nuogąstauja, kad tokie pakeitimai kelia grėsmę LRT nepriklausomumui.
Svarstant klausimą opozicijos atstovai teigė valdančiuosius savo siūlymais norint užvaldyti LRT, vienintelis nuo daugumos kalbėjęs tyrimo komisijos narys „valstietis“ Virgilijus Poderys tvirtino, jog bus priešingai – LRT taryba bus depolitizuota.
„Iš karto buvo aišku, kad šis tyrimas pasisuks ne tik apie galimus nusižengimus ar nusikaltimus radijo ir televizijos institucijoje, tačiau pasisuks ir apie tai, kaip įtakoti turinį“, – sakė liberalų seniūnas Eugenijus Gentvilas.
„Aišku, kad bus kėsinamasi į struktūrą tam, kad būtų galima politiškai paveikti LRT struktūrą, įvedant naują darinį – valdybą. Pakeičiant LRT tarybos įgaliojimus ir tokiu būdu sudarant prielaidas valstiečiams žaliesiems įsiterpti į LRT valdymo struktūros formavimą dar šitoje kadencijoje, iki 2020 metų“, – kalbėjo E. Gentvilas.
Seimo narių Mišrios grupės atstovas Bronislovas Matelis teigė, jog komisija sudaryta argumentuojant, kad reikia ištirti ūkinę, finansinę veiklą, tuo tarpu valdantieji elgiasi taip, kad „ta žiniasklaida atitektų politikams“.
Tyrimo dėl LRT komisijoje dirbęs V. Poderys teigė, kad siūlymai keisti LRT valdymo principus atsirado pamačius, jog „neveikia vidinės struktūros, kurios paprastai ar bendrovėse, ar įmonėse veikia, kurios užsiima savęs išsivalymu, savikontrole, savidrausme“.
„Tokia sistema nebuvo sukurta. Todėl ir ėmėmės iniciatyvos pasiūlyti, kokia galėtų būti struktūra, kuri save stebėtų, save kontroliuotų, siūlytų, gerintų ir tobulintų. Šitoje vietoje labai skaudu, bet mūsų pasiūlymas yra išverčiamas atvirkščiai“, – kalbėjo V. Poderys.
„Valdybų buvimas bent kiek didesnėse įmonėse ar bendrovėse yra būtinybė ir absoliučiai paplitusi praktika. Kodėl? Todėl, kad svarbiausi vadybiniai sprendimai yra priimami ne prie dviejų akių, o minimum prie keturių. Kitaip sakant, didieji vadybiniai sprendimai turi būti priimami kolektyviai ir tai absoliučiai priimta praktika“, – kalbėjo „valstiečių“ atstovas.
Taip pat jis žadėjo, kad bus teikiamos pataisos, kurios mažintų politikų deleguojamų atstovų skaičių LRT taryboje – nuo dviejų iki vieno trečdalio.
„Būtent trečdalį rekomenduoja Europos transliuotojų asociacija, kad ne daugiau kaip trečdalis būtų politikų skirtų“, – tvirtino parlamentaras.
Seimo Kultūros komiteto pirmininkas „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis po balsavimo žurnalistams sakė, kad nepatvirtintos komisijos išvados nesukliudys teikti įstatymų pataisas, susijusias su nacionaliniu transliuotoju.
„Mūsų pasiūlymas – sumažinti Seimo ir Prezidentūros skiriamų tarybos narių skaičių nuo keturių iki dviejų, tai yra iki vieno trečdalio (tarybos – BNS) nuo dviejų trečdalių dabar“, – teigė R. Karbauskis.
„Įstatymo projektas dėl LRT bus registruotas kitą savaitę, ir išvadų patvirtinimas šitoje vietoje nieko nelemia“, – pridūrė jis.
Dabar Seimas ir Prezidentūra į LRT tarybą skiria po keturis tarybos narius. Jie sudaro du trečdalius visų tarybos narių.
Seimo komisijos tyrimo išvadose minimi viešųjų pirkimų pažeidimai, padaryti dirbant ankstesniems vadovams. Konstatuota, kad Viešųjų pirkimų tarnyba nuo 2005 metų sistemingai fiksavo pažeidimus, bet nėra duomenų, kad tuometinė LRT vadovybė būtų ėmusis priemonių užkirsti jiems kelią.
Seimas gruodžio pabaigoje sudarė komisiją LRT finansams tirti. Jai pavesta nustatyti, ar LRT iš prodiuserių perkamos paslaugos atitinka rinkos kainas, išnagrinėti LRT pirkimus, vadovybės struktūrą, jos atitikimą europinei praktikai ir t. t.
Seimo tyrimo metu pasikeitė LRT vadovybė. Pasibaigus ankstesnio LRT vadovo Audriaus Siaurusevičiaus antrajai kadencijai, generaline direktore kovo mėnesį išrinkta Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.
