Seimas antradienį nepriėmė naujos Lygių galimybių plėtros įstatymo redakcijos. Joje apibrėžiama, kas yra tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti amžiaus, lytinės orientacijos, socialinės padėties, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų ar tikėjimo pagrindu. Nors buvo priimti visi įstatymo straipsniai, balsavimas dėl viso įstatymo - atidėtas.
Būtent Vilijos Aleknaitės-Abramikienės pasiūlymu išbraukta nuostata, draudžianti diskriminuoti dėl socialinės padėties. Konservatorė reiškė nusistebėjimą, kad Lietuva, taikydami Europos Komisijos direktyvas, prisiima daugiau įsipareigojimų, nei pati direktyva reikalauja.
Jai pritaręs liberalcentristas Jonas Čekuolis pažymėjo, kad „socialinė padėtis“ yra labai plati sąvoka, jos apibrėžimas ne visiškai aiškus ir dėl to gali kilti daug komplikuotų teisinių ginčų.
Konservatorius Kęstutis Čilinskas replikavo, kad tokiu atveju reikia keisti ir Konstituciją, nes tokia nuostata ten esanti numatyta.
Daugumai parlamentarų diskriminavimo dėl socialinės padėties sąvoka pasirodė neaiški ir iš įstatymo minėta nuostata išbraukta.
Netiesiogine diskriminacija laikoma: „veikimas ar neveikimas, teisės norma ar vertinimo kriterijus, akivaizdžiai neutrali sąlyga ar praktika, kurie formaliai yra vienodi, bet juos įgyvendinant ar pritaikant atsiranda ar gali atsirasti faktinis naudojimosi teisėmis apribojimas arba privilegijų, pirmenybės ar pranašumo teikimas amžiaus, lytinės orientacijos, socialinės padėties, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų ar tikėjimo pagrindu, nebent šį veikimą ar neveikimą, teisės normą ar vertinimo kriterijų, sąlygą ar praktiką pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis.“
Įstatyme siekta numatyti, kad skundžiamas asmuo pats turėtų įrodyti, jog nediskriminavo nukentėjusiuoju pasiskelbusio asmens. Socialdemokratas Julius Sabatauskas teigė, jog reiktų ginti silpnesniąją pusę, nes visas darbo kodeksas esąs surašytas darbdavio naudai ir įrodymų, jog atleistas dėl diskriminacijos, darbuotojas negalėsiąs pateikti niekada. Visgi Seimas apsisprendė, kad pasiskelbęs „diskriminuojamuoju“ privalės, jei neturės įrodymų, bent jau „nurodyti aplinkybes“.
Taip pat numatyti septyni įstatymo netaikymo atvejai. Tai nebus daroma švietimo ir ugdymo srityse, jei jų lygių galimybių taikymas nesuderinamas su ikimokyklinio ugdymo įstaigų, bendrojo lavinimo mokyklų ar kitų švietimo įstaigų bendruomenių siekiu ugdyti vaikus religinės bendruomenės ar bendrijos vertybes palaikančioje aplinkoje. Laimos Mogenienės siūlymas - išbraukti šią išimtį – pritarimo nesusilaukė.
Įstatymo normų tam tikrais atvejais galės netaikyti religinės bendruomenės ir bendrijos, jų arba jų narių įsteigtos organizacijos, kurių steigimo ar juos atitinkančiuose dokumentuose nustatyta, kad jų etosas remiasi religija ar tikėjimu, teikiant gaminius, prekes ir paslaugas religiniais arba tikėjimo tikslais.
Nepritarta Petro Gražulio siūlymams išbraukti iš įstatymo draudimą diskriminuoti dėl lytinės orientacijos.
Konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė pasidžiaugė, kad Seimas dėl įstatymo straipsnių balsavo protingai. Tačiau Seimo nariams pritarus visiems įstatymo straipsniams, Žmogaus teisių komiteto pirmininkės Laimos Mogenienės pageidavimu, padaryta pertrauka iki artimiausio posėdžio, kuris įvyks ketvirtadienį.
