Pabrėžusi, kad toks atvejis yra pirmas, L.Graužinienė sakė, kad visų pirma teks konsultuotis su teisininkais.
,,Manau kad vyks diskusijos Seime, bet kai tenka konsultuotis su teisininkais, teisininkai neturi vieningos nuomonės, todėl dar kartą mes kalbėsimės su teisės departamento vadovu“, sakė ji.
,, Tai teisinis klausimas – ar turėjo (prezidentė) derinti dar kartą derinti su Seimu, kaip praėjusį kartą (kai jis buvo laikinai nušalintas nuo pareigų), ar galėjo tiesiai (sugrąžinti). Jeigu teisiniai klausimai išsispręs, manau, kad aistrų nebus. Jeigu bus nesutarimas, aš manau, kad Seimo nariai turi teisę surinkti parašus, priimti Seimo nutarimą ir kreiptis į Konstitucinį teismą“, - kalbėjo L. Graužinienė.
,,Generalinio prokuroro pozicija yra labai svarbi ir jis pats kaip žmogus turėtųsuvokti, kad vis dėlto reikėtų priimti sprendimus, nes faktas buvo(avarija). Manyčiau, garbinga būtų pačiam priimti sprendimą“, - pridūrė ji.
Prieš porą dienų paskelbtame Valstybės kontrolės pranešime spaudai rašoma, kad atlikus Generalinės prokuratūros 2013 metų finansinį (teisėtumo) auditą, reikšmingų pastabų dėl įstaigos finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų auditoriai neturėjo, tačiau turėjo jų dėl valstybės lėšų ir turto valdymo. „Generalinis prokuroras neužtikrino, kad valstybės biudžeto asignavimai būtų naudojami ekonomiškai ir efektyviai“, – apie audito rezultatus sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.
Auditoriai taip pat nustatė, kad generalinis prokuroras paskyrė prokurorę į Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste (ES teisinio bendradarbiavimo padalinys) pareigas ir pratęsė jos delegavimo trukmę, nesivadovaudamas delegavimą reglamentuojančiu įstatymu.
Auditoriai taip pat nustatė, kad kvalifikaciniai rangai prokurorams suteikti nesivadovaujant Prokuratūros įstatymu (neatsižvelgus į Atestacijos komisijos išvadas) ir Skatinimo tvarka. Taip pat nustatyta ir Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų, praneša Valstybės kontrolė.