Šią savaitę parlamentarai atmetė teisingumo ministro teiktą Politinių partijų įstatymo pataisą, kuria būtų suteikta teisė ES valstybių piliečiams tapti lietuviškų partijų steigėjais. Už ją balsavo 39 parlamentarai, prieš buvo šeši, susilaikė 43.
Teisingumo ministerija siūlė nustatyti, kad partijos steigėjais gali būti Lietuvos piliečiai bei teisę gyventi šalyje įgiję ES valstybės narės piliečiai, sulaukę 18 metų.
Šiuo metu galiojančiame įstatyme tokia teisė numatyta tik Lietuvos piliečiams. Užsieniečiai gali būti lietuviškų partijų nariai, bet jais tapti leidžiama tik nuolat Lietuvoje gyvenantiems ES piliečiams.
Pristatydamas projektą teisingumo ministras Elvinas Jankevičius pabrėžė, kad tapti partijų steigėjais norėta leisti tik ES valstybės narės piliečiui, teisėtai atvykusiam į Lietuvą ilgesniam negu trijų mėnesių terminui ir deklaravusiam gyvenamąją vietą Lietuvoje.
„Bet jeigu žiūrėtume valstybės interesų, ne tik procedūrinių interesų, ar nematote rizikos, kad įvairių priešiškų šalių piliečiai ar susiję su priešiškomis šalimis galėtų dalyvauti mūsų politinėje sistemoje?“ – klausė konservatorius Mykolas Majauskas.
Ministras tvirtino, kad beveik visos Europos Sąjungos šalys tokį reglamentavimą turi.
„Valstietis“ Arūnas Gumuliauskas Teisingumo ministerijos projektą vadino nelogišku.
„Aš kažkaip pasigendu logikos (...). Žiūrėkite, dabar jeigu žmogus dirba mieste, sakykim, Vilniaus mieste ir savo gyvenamąją vietą deklaruoja kur nors Šalčininkuose, tai jis į Vilniaus tarybą patekti negali, nors jis jau čia dirba kokių 40 metų. O čia atvažiavę trims mėnesiams gali patekti. Ar jums neatrodo, kad tai nelogiška?“ – svarstė parlamentaras.
„Tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis kėlė klausimą dėl pabėgėlių.
