Įstatymo projektą pristačiusiam finansų viceministrui Vytautui Galvonui parlamentarai pateikė nemažai klausimų, abejojo, ar darbo grupės siūloma griežta kredito unijų steigimo tvarka ir įvairūs apribojimai jų nesužlugdys, tačiau patys siūlė pritarti projektui, kad galėtų jį tobulinti.
Siekiama riboti riziką
Pasak viceministro, įstatymo pataisomis siekiama sustiprinti kredito unijų kapitalą, įtvirtinti reikalavimus rizikos prisiėmimo apribojimams, taip pat sustiprinti kredito unijų valdymą, jų priežiūros institucijos galias;, nustatyti probleminės kredito unijos turto, teisių, sandorių ir įsipareigojimų perdavimo kitai kredito įstaigai mechanizmą.
„Siekiant užtikrinti kredito unijų veiklos stabilumą ir galimybę amortizuoti galimus nuostolius, siūloma nustatyti, kad mažesnis kredito unijos nuosavo kapitalo dydis turėtų būti ne mažesnis kaip 0,5 mln. Lt vietoj šiuo metu egzistuojančio 15 tūkst. Nustatyti, kad mažiausias kredito unijos narių skaičius būtų 150, o ne 50, kad nepaskirstyti nuostoliai, viršijantys ½ kredito unijos pajinio kapitalo, privalo būti padengti“, – pagrindinius pakeitimus vardino V. Galvonas. Anot jo, darbo grupės siūlymai esą sudarytų galimybę kredito unijoms teikti daugiau finansinių paslaugų didesniam asmenų skaičiui.
Apynasris visiems vietoj nuobaudų kaltiesiems?
Per griežtomis siūlomas įstatymo pataisas vadino Petras Gražulis, Arvydas Anušauskas, Kazys Starkevičius, Kęstas Komskis ir kiti parlamentarai. Jie abejojo, kad dėl itin sugriežtintų reikalavimų smulkiosios kredito unijos galės jungtis į asociacijas, kaip numato projekto rengėjai, nes paprasčiausiai „nebus kam jungtis rajonuose“, kadangi naujos kredito unijos paprasčiausiai negalės susikurti.
Parlamentarai taip pat abejojo, ar siūlomi griežti reikalavimai per kelerius metus nesužlugdys kredito unijų, o P. Gražulis pabrėžė, kad susiklosčiusi situacija naudingiausia esą būtų Skandinavijos bankams, kad „sužlugdytų kredito unijas ir užvaldytų rinką“. A. Anušausko teigimu, ir pačios smulkiosios kredito unijos įžvelgia pavojų, kad gali būti likviduotos. Parlamentaras klausė, ar nebuvo siūlymų atriboti smulkias nuo stambių, kurių veikla panaši į bankų.
Seimo nariai abejojo ir dėl kitų įstatymo projekto punktų. Jų abejones sukėlė siūlymas itin ženkliai didinti įstatinį kapitalą. „Visas kredito unijas dabar sumušime už tai, kad kelios padarė pažeidimus. Dabar mes norime nepalikti vienintelio šaltinio, kur ūkininkai ar kiti žmonės galėjo lengvesnėmis sąlygomis pasiskolinti pinigų“, – kritikuodamas siūlomas įstatymo pataisas oponavo Kazys Starkevičius. Jis pabrėžė, kad „nereikia naikinti sistemos, užuot ėmusis priemonių prieš tuos, kurie diskreditavo kredito unijas“.
Kad siūlomos pataisos kredito unijoms nepalankios, pritarė ir Kęstas Komskis, teigiantis, kad kartelė kredito unijoms būtų iškelta labai aukštai, bet „jei Lietuvos bankas nesugeba užtikrinti priežiūros, ar reikia dėti tokius apynasrius, kad sunaikintume kredito unijas“? Pasak Juliaus Sabatausko, dėl siūlomų pataisų kreditų unijoms reikalavimai supanašėja su bankų reikalavimais, nors jų prigimtis visai kita, o Vida Marija Čigrėjiene apgailestavo, kad užuot stiprinus kredito unijų kontrolę, „ūkininkams uždaroma uždanga naudotis unijų paslaugomis“.
Atsakydamas oponentams finansų viceministras Vytautas Galvonas, darbo grupės vardu pristatęs siūlomas įstatymo pataisas, aiškino, kad kaip tik ir siekiama, jog kredito unijos netaptų bankais, nes „jeigu būtų patenkinti tie siūlymai, kuriuos pateikė kredito unijos, būtų apie 50 bankų susikūrę“. Jis taip pat akcentavo, kad reikalavimus reikėjo griežtinti po kelių kredito unijų bankrotų. Jis taip pat pabrėžė, kad valstybė pastaruoju metu iš Indėlių draudimo fondo išmokėjo nemenkas sumas dviejų bankų indėlininkams , todėl „neturi lėšų, ir jeigu prasidės kredito unijų griūtis, neturėsime iš ko mokėti, todėl griežtinamos sąlygos“. Kita vertus, aiškino jis, jei prasidėtų kredito unijų griūtis, patys Seimo nariai klaus, kodėl nebuvo atkreiptas dėmesys į kredito unijų patikimumo didinimą.
Galiausiai parlamentarai sutarė, kad pataisoms po pateikimo pritaria, o taisydami įstatymo projektą, pasak B. Bradausko, „sukurs galimybes lietuviškam kapitalui dirbti“.
Projektams po pateikimo pritarė 37, prieš balsavo 1, susilaikė 34 Seimo nariai. Numatoma, kad šis dokumentų paketas į Seimo plenarinį posėdį grįš gegužės 15 d.
2013 metais – trys nemokios kredito unijos
„Spartus kai kurių kredito unijų indėlių ir turto augimas kelia susirūpinimą, ar kredito unijos sugebės tinkamai suvaldyti visas su sparčia plėtra susijusias rizikas. Kredito unijų paskolų portfeliuose sparčiai auga paskolų, suteiktų asocijuotiems nariams – juridiniams asmenims, dalis. Šios paskolos laikytinos rizikingesnėmis“, – rašoma Seimui teikiamą kredito unijų įstatymo pataisų paketą lydinčiuose dokumentuose.
Čia taip pat akcentuojama, kad 2012 m. pasižymėjo didžiausiais patirtais nuostoliais nuo kredito unijų veiklos pradžios. Nuostolingai pradėti ir 2013 metai – 2013 m. pirmąjį ketvirtį kredito unijos patyrė 11,8 mln. litų nuostolių, 2013 m. pirmąjį pusmetį – 7,3 mln. litų.
„Kai kuriose, ne vienerius metus nuostolingai dirbančiose kredito unijose, nepadengti nuostoliai pasiekė šioms kredito unijoms reikšmingas apimtis, lemiančias kapitalo bazės mažėjimą ir sunkumus, užtikrinant su kapitalu susijusių veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymą. (...) Be to, pastebėtina, kad kredito unijų pajinis kapitalas yra nestabilus, nes jo dydis svyruoja priklausomai nuo suteiktų paskolų ir šių paskolų grąžinimo“, – rašoma lydinčiuose dokumentuose, primenant, kad ne visų kredito įstaigų veikla – skaidri ir sąžininga.
„2013 metų sausio mėnesį dvi kredito unijos (Nacionalinė kredito unija ir kredito unija „Švyturio taupomoji kasa”) pripažintos nemokiomis, gegužės mėnesį nemokia pripažinta ir veiklos licencija atšaukta dar vienai kredito unijai („Laikinosios sostinės kreditas“)“.
Nuo 2001 m. pradžios iki 2013 m. pradžios kredito unijų skaičius Lietuvoje išaugo nuo 38 iki 77, kredito unijų narių skaičius – nuo 6 iki 146 tūkst., suteiktų paskolų portfelis padidėjo nuo 8,8 mln. litų iki 1 123 mln. litų, pritraukti indėliai – nuo 12,1 mln. litų iki 1 822 mln. litų. Tačiau pajinis kapitalas augo palyginti lėčiau – per tą patį laikotarpį jis padidėjo nuo 2,5 mln. litų iki 236 mln. litų.
