Ketvirtadienį Seimo nariai svarstė, ar ratifikuoti Lisabonos sutartį. Į parlamentarus šia proga kreipėsi ir Europos parlamento pirmininkas. Vis dėlto svarstyme buvo padaryta pertrauka.
Lisabonos sutartis turėtų pakeisti liūdnai pagarsėjusį Konstitucijos Europai dokumentą, kurį referendumais atmetė senosios ES valstybės.
Sutarties svarstyme padaryta pertrauka, nes jos prašė opozicinė „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija.
Ši frakcija, be kita ko, siūlė priimti rezoliucijos projektą, kuriame sakoma, jog Lisabonos sutartis iš esmės neapgina Lietuvos nuo priešiškų valstybių įtakos.
Po didžiulių debatų vis tik buvo pritarta Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko Justino Karoso pristatytai rezoliucijai, kurioje teigiama, esą sutartis padės puoselėti Lietuvos kultūrinį paveldą ir spręsti neatidėliotinas energetinio saugumo problemas.
Seimo rezoliucija - parlamento nuomonės pareiškimas vienu ar kitu klausimu.
Nauda neabejoja
Paklaustas, ko tikisi iš šiandienos posėdžio ir iš naujosios sutarties, Seimo Europos komiteto pirmininkas Andrius Kubilius teigė, be abejonės tikįs, jog sutartis bus ratifikuota.
Pasak jo, tai – svarbus žingsnis ES susitvarkant vidinį gyvenimą ir tampant ne tik išsiplėtusia, bet ir efektyviau veikiančia. Pasak A. Kubiliaus, labiausiai Lietuvos interesus atitinka tai, jog su šia sutartimi bendra Europos saugumo ir gerovės erdvė tampa ir saugesnė.
„Aš manau, kad Lietuvos interesas yra išsaugant savo savitumą pasiekti, kad ES ypatingai svarbiose užsienio, saugumo, gerovės politikos srityse dominuotų ne atskirų didelių valstybių sostinės, bet bendra politika“, - sakė parlamentaras.
A. Kubiliaus teigimu, tokiu atveju Lietuva daug geriau galėtų apginti savo interesus. Pasak jo, itin svarbu, kad Lietuvai drauge su Lenkija pavyko pasiekti, jog į sutartį būtų įrašyta nuostata dėl privalomo energetinio solidarumo ES lygyje.
„Gali būti taip, kad Lietuva bus viena iš pirmųjų atvejų po sutarties įsigaliojimo, kai ši nuostata bus tikrinama realiame gyvenime“, - kalbėjo A. Kubilius.
Tačiau į argumentą, jog sutartyje įtvirtinta energetinio solidarumo sąvoka, atsikirsta tuo, kad ES iki šiol nesugeba „kalbėti vienu balsu“ - tai yra jai kyla sunkumų tiek bendroje užsienio, tiek saugumo politikos srityje, o didžiosios ES narės dažnai siekia dominuoti mažųjų atžvilgiu.
Paklaustas, ar mato esminių skirtumų tarp atmestosios Konstitucijos ir Lisabonos sutarties, A.Kubilius atsakė, kad ypač didelių skirtumų, išskyrus pavadinimą ir keletą štrichų, neįžvelgia.
„Tačiau Lietuva buvo pritarusi ir ankstesniam dokumentui, todėl nematau priežasčių, kodėl negalėtų būti pritarta šiam“, - teigė konservatorius.
Paklaustas, kodėl visuomenėje nebuvo platesnės diskusijos apie sutarties privalumus, trūkumus ir pasekmes, konservatorius teigė, jog visi turėjo pakankamai galimybių susipažinti ir diskutuoti. Tačiau, pasak jo, akivaizdu, jog ES klausimais vyrauja pakankamas konsensusas tarp politinių jėgų ir visuomenės parama dėl klausimų, susijusių su ES.
Tuo tarpu liberaldemokratas Valentinas Mazuronis, sutartį vertino pakankamai teigiamai, tačiau turėjo tam tikrų išlygų.
Pasak jo, svarstant šį klausimą frakcijoje, nuspręsta pateikti alternatyvų siūlymą, panašų į pateiktą Lenkijoje. Libdemai siūlo sutartį ratifikuoti tik su viena išlyga – Lietuvos įstatymai turi būti laikomi viršesniais už ES.
Kitas „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos narys Julius Veselka sakė, kad Lisabonos sutartimi siekiama uždėti apynasrį naujosioms ES valstybėms. Savo teiginį jis grindė tuo, kad sutartyje numatyta, jog sprendimai priimami, jeigu už jį balsuoja ne mažiau nei 55 proc. valstybių narių. Pasak J.Veselkos, tai reiškia, kad sprendimą gali priimti 15 valstybių, kurių gyventojų skaičius yra ne mažesnis nei 300 mln. Parlamentaras atkreipė dėmesį, kad 15-oje senųjų ES narių kaip tik ir gyvena 379 mln gyventojų.
Tuo metu sprendimo blokavimui reikia 13 valstybių veto balso, kuriose gyventų ne mažiau nei 174 mln. gyventojų. „Reiškia tos 12 pokomunistinių valstybių, jeigu jos norės, kad reglamentas ar direktyva nebūtų priimta, jų susivienijusių balsų neužteks. Net neužteks, kad tas 12 šalių palaikytų Anglija, Prancūzija, Ispanija ar Italija. Užtenka tik Vokietijos, kad atitiktų ir valstybių skaičių, ir gyventojus“, - piktinosi J.Veselka.
Ragino neskubėti
Tačiau tokiai skubai ratifikuoti sutartį pritaria ne visi. Tėvynės sąjungos Tautininkų frakcijos pirmininkas Gintaras Songaila portalui „Balsas.lt“ teigė, jog bet kuris sveikai mąstantis žmogus pasakytų, jog tokiais tempais ratifikuoti sutartį nenaudinga.
Politiko nuomone, ši sutartis Lietuvai nenaudinga apskritai, o norint ją ratifikuoti kyla konstitucinių problemų. Tautininkas pasigedo ir rimtos teisinės analizės ir diskusijos visuomenėje.
„Gaila, kad esminius klausimus Lietuvoje sprendžiame pasislėpę koridoriuose“. – apgailestavo politikas. Paklaustas, kodėl taip yra, jis kalbėjo tiek apie baimę blogai pasirodyti prieš ES pareigūnus, tačiau labiausiai akcentavo apsileidimą ir paniekinantį požiūrį į piliečius. Pasak jo, paskui nebereiktų stebėtis, kodėl šalyje nėra pilietinės visuomenės.
G. Songaila stebėjosi, kodėl svarstant tokią sutartį nepasinaudota ir visuomenės švietimo, informavimo apie ES galimybes, nesistengta išaiškinti, kaip Sąjunga veikia, ką joje gali padaryti Lietuva ir kaip veikimo mechanizmas gali pasikeisti ratifikavus Lisabonos sutartį.
Šiuo požiūriu, pašnekovo nuomone, situacija yra itin beviltiška.
G. Songaila tikėjosi, jog sutartis nebus ratifikuota, nepaisant to, kad šalį aplankė Europos Parlamento pirmininkas Hansas Gertas Poteringas.
Pašnekovo teigimu, daugelis parlamentarų neskaitė pačios sutarties, o tik URM parengtą aiškinamąjį raštą, kuriame ,„švelniai tariant“, daug kas nepasakyta. „Nepadarę savo darbo diplomatai bando prisidengti Seimo narių skydu“, - apgailestavo G. Songaila, pridurdamas, kad nepaisant menko visuomenės susidomėjimo, Lisabonos sutartis – epochinės reikšmės. Todėl artimiausiu metu kažin ar bus svarstoma kas nors svarbesnio.
Kreipėsi ir EP pirmininkas
Į Seimo narius kreipėsi ir Europos Parlamento pirmininkas Hansas Gertas Poteringas, savo kalbą, beje, pradėjęs lietuviškais žodžiais „Gerbiami ponios ir ponai, aš apsilankiau keletą kartų jūsų šalyje, tačiau pirmą kartą turiu malonumo ir garbės kreiptis į Seimą kaip EP pirmininkas“.
Vėliau atsakydamas į žurnalistų klausimus H.G.Pioteringas rekomendavo Lietuvai nesieti Lisabonos sutarties ratifikavimo klausimo ir IAE uždarymo problemos.
„Lietuva labai angažuotai elgėsi ratifikuodama Konstitucijos sutartį, angažuotai Lietuva elgiasi ir šiuo metu ratifikuodama Reformų sutartį arba Lisabonos sutartį, ir tikrai nereikėtų sieti sutarties ratifikavimo klausimo su kitais, daryti jį priklausomą nuo kitų dalykų. Lietuva yra prisiėmusi tam tikrus įsipareigojimus stojimo sutartyje. Jei kyla dėl to tam tikrų problemų, reikia apie tai kalbėti, tačiau tų klausimų sieti nereikėtų“, - sakė EP pirmininkas.
H. G. Poteringo kalba – vaizdo reportaže.
