Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Antanas Matulas pareiškė, kad svarstant šį klausimą jis patyrė suinteresuotų asmenų mobingą.
„Nuo kada nepriklausomoje Lietuvoje mes bijome autonomijos? Žinau, kad praeityje buvo padaryta klaidų, galime turėti priekaištų dėl vieno asmens neatsakingų veiksmų, bet šiandien tai yra labai pasikeitusi organizacija“, – per Seimo posėdį kalbėjo konservatorius Linas Slušnys.
„Šiandien Odontologų rūmus matau, kaip savotišką kelrodį, kaip galima priimti kartais skaudžius, bet reikalingus organizacijai sprendimus, kaip demonstruojančius gebėjimą keistis. Jie daug nuveikė taisydami savo klaidas“, – teigė jis.
Pasak Seimo nario, jokie klausymai, diskusijos ir įvairiausi pasisakymai šiuo klausimu niekaip neįrodė, jog Odontologų rūmai nėra verti gyventi savarankiškai.
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas pabrėžė profesinės savivaldos svarbą.
„Praėjusioje kadencijoje praėjusi vyriausybė Odontologų rūmų funkcijas apkarpė, atidavė tas funkcijas vykdyti valdžios institucijai, pati ministerija perėmė, ir mes manome, kad nėra gera kryptis, kai viską valdžia padarys ir geroji valdžia viskuo pasirūpins, nors tai kvalifikuotai ir solidžiai galėtų atlikti profesinės savivaldos“, – sakė jis.
„Turime daugiau pasitikėti profesinėmis savivaldomis įvairiose sferose ir mažiau funkcijų prisiimti valdžiai“, – pridūrė politikas.
Tuo metu Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas A. Matulas neslėpė turįs abejonių dėl licencijavimo grąžinimo Odontologų rūmams.
Seimo narys tvirtino, kad svarstant šį projektą susidūręs su ekspertų baime pareikšti nuomonę viešai, politikų vengimu išgirsti kitokią poziciją, o jis pats patyręs mobingą.
„Šio įstatymo svarstymo metu komitete patyriau daug mobingo iš tam tikrų asmenų: buvo rašomi skundai, po to, kai sudalyvauju kokioje nors laidoje ir išsakau savo nuomonę, skundai Etikos komisijai. Esu dėkingas Etikos komisijai, kad jokiais atvejais nerado jokių priekaištų dėl mano veiklos“, – iš Seimo tribūnos pasakojo parlamentaras.
Konkrečių asmenų, kurie jį skundė, konservatorius nenurodė.
„Tikrai nemanau, kad buvusi Vyriausybė ir parlamentas visai be argumentų panaikino ir grąžino licencijavimo tvarką Akreditavimo tarnybai“, – teigė jis.
„Kalbėjau su buvusia komiteto pirmininke, rūmų garbės prezidente Dangute Mikutiene, kuri buvo azartiška perduodant tas funkcijas, bet po to išsakė labai daug abejonių, kad, jos manymu, nepasitvirtino (licencijavimo perdavimas rūmams – BNS), galbūt dėl tuometinės rūmų valdžios šitas sprendimas“, – sakė A. Matulas.
Jis apgailestavo, kad turintieji kitokią nuomonę atsisakė savo argumentus išdėstyti viešai, o Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen nerado laiko susitikti su ekspertais.
„Nusivyliau, kad niekas nenori išgirsti tos kitos nuomonės“, – sakė Sveikatos reikalų komiteto vadovas.
Jis tvirtino negalįs sutikti su siūlymu, kad grąžinus licencijavimą narystė Odontologų rūmuose būtų privaloma. Anot A. Matulo, toks dalykas sunkiai įsivaizduojamas demokratinėje šalyje.
Odontologų rūmų įstatymo pataisos į Seimo salę grįžo po dvejų metų pertraukos. Projektui po pateikimo buvo pritarta 2021 metų lapkritį.
Po Vyriausybės patobulinimo projektu siūloma, kad Odontologų rūmai spręstų dėl licencijų suteikimo šios srities specialistams, o asmens sveikatos priežiūros įstaigoms licencijas teikti odontologijos paslaugas ir toliau išduotų Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba.
Taip pat projekte numatyta, kad narystė Odontologų rūmuose būtų privaloma.
Pataisos įsigaliotų 2025 metų sausio 1 dieną.
2019 metų gruodį Seimas nusprendė, kad nuo 2020 metų gegužės odontologų sektoriaus licencijavimą perima Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba. Šią pertvarką iniciavęs tuometinis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigė, kad odontologų licencijavimas iškrenta iš visos sistemos, juos vienintelius licencijuoja nevyriausybinė organizacija, kurioje narystė yra privaloma.
Pasikeitus politinei valdžiai 2021 metų pradžioje grupė Seimo narių, tarp jų ir parlamento pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen, registravo naujos redakcijos Odontologijos rūmų įstatymo projektą, pagal kurį odontologų licencijavimas būtų grąžintas rūmams.
Tuomet Seimo Sveikatos reikalų komitetui pasidomėjus situacija šiame sektoriuje, Akreditavimo tarnyba, perėmusi odontologų veiklos licencijavimą, sakė aptikusi, kad ši funkcija vykdyta neatsakingai ir labai formaliai.
Jos teigimu, rūmai iš esmės nevykdė odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijuojamos veiklos priežiūros.
Tarnyba tada identifikavo per 100 neveikiančių, tačiau licencijas turinčių įstaigų, taip pat eilę įstaigų, neteisėtai teikusių licencijuojamas paslaugas, sustabdė 70 odontologijos įstaigų licencijų, nevykdžiusių veiklos ir neteikusių paslaugų. Dėl nesumokėtų įmokų į sąskaitą žalai atlyginti dar sustabdytos 217 ir panaikintos 35 odontologijos įstaigų licencijos.
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, pernai aktyvių odontologijos praktikos licencijų buvo 4,6 tūkst., burnos priežiūros praktikos licencijų – 4,8 tūkstančio. Odontologinės priežiūros (pagalbos) ir burnos priežiūros paslaugas teikė daugiau kaip 2,5 tūkst. įstaigų.
