Už tai pirmadienį balsavo 105, prieš – trys, o susilaikė devyni parlamentarai.
Vyriausybė siūlė švelnesnį variantą – įpareigoti kripto paslaugų teikėjus nustatyti tik tų klientų tapatybę, kurių sandoriai viršytų 700 eurų. Dabar tai taikoma sandoriams virš 1 tūkst. eurų.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas anksčiau pritarė Lietuvos banko (LB) siūlymui identifikuoti visus klientus, kurių sandorių suma yra virš 0 eurų. Jo pirmininkas Mykolas Majauskas Seimo posėdyje pirmadienį sakė, kad visi kriptovaliutų keityklų klientai turėtų būti identifikuojami.
Anot jo, įstatymo projektas yra labai svarbus ir svarstomas atsižvelgiant į sparčiai besikeičiantį tarptautinį kriptovaliutų keityklų reguliavimą, dėl ko Lietuva tapo labai patraukli užuovėja.
„Vartotojai gali perkelti kripto turtą per didelį skaičių virtualiųjų valiutų piniginių keliose jurisdikcijose daug didesniu mastu ir greičiau nei įprastų pavedimų atveju. Atvejai, kai klientų tapatybė nustatoma ne nuo 0 eurų ribos, gali sukelti situaciją, kai Lietuvos finansų sistema bandys pasinaudoti į tarptautinių finansinių sankcijų sąrašus įtraukti asmenys“, – sakė M. Majauskas.
„Taip pat pervedimus išvengiant aptikimo galima suskirstyti į mažesnes sumas naudojant kelis, iš pažiūros nesusijusių virtualiųjų valiutų piniginių adresus“, – kalbėjo jis.
Pasak M. Majausko, kripto turto vertė svyruoja ir neįmanoma kontroliuoti, ar pavedimas viršija atitinkamą ribą eurais, todėl skirtingais vertinimas gali lemti skirtingą išimties dėl mažų pavedimų taikymo traktavimą. Jis taip pat pabrėžė, kad klientų identifikavimas nuo 0 eurų taikomas ir Latvijoje, Estijoje bei kitose Europos Sąjungos šalyse.
Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas teigė, jog turi būti palikta 700 eurų riba, kad šis verslas nepaliktų Lietuvos.
„Ne vieną dešimtį milijonų eurų sumoka šie verslai į Lietuvos biudžetą ir nesinorėtų, kad jie paliktų Lietuvą, todėl aš už šį projektą balsuoti negaliu“, – posėdyje sakė A. Bagdonas.
