Seimas sutiko iš naujo svarstyti prezidento Valdo Adamkaus vetuotas pataisas dėl rublinių santaupų grąžinimo pratęsimo iki 2016 metų pradžios.
Už tai, kad pataisos būtų svarstomos iš naujo, balsavo 28 Seimo nariai, o 25 parlamentarai balsavo, kad įstatymas būtų laikomas nepriimtu.
Seimo birželio pabaigoje priimtas pataisas, leidusias šalies gyventojams, laiku nepasirūpinusiems dokumentais dėl nuvertėjusių rublinių santaupų grąžinimo, atgauti valstybės kompensacijas, šalies vadovas vetavo, nes jo netenkino pataisų įsigaliojimo laikas.
Lietuvos vadovas pasiūlė, kad įstatymas įsigaliotų nuo 2009 metų sausio 1 dienos, tuo tarpu Seimas norėjo, kad pataisos įsigaliotų iš karto, kai jas pasirašytų prezidentas.
Seime šalies vadovo veto motyvus pristatęs prezidento patarėjas Ramūnas Vilpišauskas tvirtino, kad prieš vetuodamas pataisas šalies vadovas galvojo, ar nevetuoti ir termino, iki kada bus grąžinami rubliniai indėliai.
"Buvo svarstymai, ar pagrįstai norima pratęsti terminą", - sakė prezidentas patarėjas.
Liberalcentristas Jonas Čekuolis kalbėjo, kad neteisinga pratęsti terminą ir siūlė galvoti apie šalies finansinę padėtį.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas socialdemokratas Jonas Lionginas tvirtino, kad kasmet dėl rublinių indėlių grąžinimo kreipiasi vos keliolika žmonių.
Tokias Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo pataisas inicijavusi "darbietė" Virginija Baltraitienė yra sakiusi, kad nespėjusių susitvarkyti reikiamų dokumentų žmonių esą iki 20 tūkstančių.
Nuvertėjusių rublinių indėlių atkuriamoji sąskaita buvo atidaroma, iki 1999 metų gruodžio 31 dienos raštu pateikus prašymą "Hansabankui". To nepadarę gyventojai prarado teisę atgauti visas arba dalį santaupų. Išimtys buvo padarytos tik sirgusiems ir išvykusiems į užsienį.
Valstybė nuo 1998-ųjų grąžino apie 4 mlrd. litų kompensacijų už nuvertėjusius rublinius indėlius. Vienam žmogui grąžinta ne daugiau kaip 6 tūkst. litų.
