Prezidentė Dalia Grybauskaitė, vadovaudamasi Konstitucija ir atsižvelgdama į Seimo pritarimą, paskyrė Saulių Skvernelį ministru pirmininku.
Kaip pranešė Prezidentūra, šalies vadovė S.Skverneliui pavedė ne vėliau kaip per 15 dienų sudaryti Vyriausybę ir pateikti tvirtinti jos sudėtį.
Pagal Konstituciją, prezidentas Seimo pritarimu skiria premjerą, paveda jam sudaryti Vyriausybę ir tvirtina jos sudėtį.
S.Skvernelis: dėl posto ir karjeros aš šeimos neaukosiu
Kandidatas į premjerus Saulius Skvernelis teigia, kad šeima jam svarbiau už postus ir karjerą, tačiau priesaiką valstybei taip pat vykdysiąs.
„Dėl posto ir karjeros aš šeimos neaukosiu, bet nebuvo ir nėra pagrindo abejoti dėl mano lojalumo valstybei“, – antradienį Seime teigė jis, reaguodamas į liberalo Eugenijaus Gentvilo priekaištą dėl prioriteto šeimai.
Seimui svarstant Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pateiktą kandidatą į premjerus E.Gentvilas prisiminė 1991 metų istoriją, kai sovietų kariuomenei pradėjus užimti įvairius pastatus Vilniuje tuometinis premjeras Albertas Šimėnas pasislėpė.
„Vienoje televizijoje, paklausus, esate šeimos žmogus, ką rinksitės šeimą ar darbą, atsakymas buvo: „Be abejo (pauzė) šeima“. Aš noriu pasakyti, kad ministras pirmininkas duos priesaiką po patvirtinimo ne šeimai. Duos priesaiką valstybei. Mes jau turėjome vieną premjerą, kuris davė priesaiką valstybei, tautai, bet rūpindamasis savo šeima Sausio 13-osios naktį kažkur dingo. Aš nelinkėčiau, ir man sunku patikėti, kad S.Skvernelis būtų tas, kuris pasielgtų taip ir praėjus 25 metams tektų prisiminti Alberto Šimėno istoriją. Tikiuosi, kad taip nėra“, – teigė E.Gentvilas.
S.Skvernelis sakė, kad jam sunku kalbėti tokia tema. Jis pabrėžė, kad priesaiką valstybei jau yra davęs tris kartus – kaip policijos pareigūnas, kaip vidaus reikalų ministras ir kaip Seimo narys.
„Už jokį postą šeimos neparduosiu, bet priesaiką vykdysiu“, – teigė kandidatas į premjerus.
Jis sakė, kad dėl jo priimamų sprendimų šeimai jau buvo kilusi grėsmė, ją tuomet saugojo ginkluoti policininkai, ir nepaisant to, sprendimus jis padarė.
S.Skvernelis prašė, kad Seimo nariai palaikytų jo kandidatūrą ir ragino dirbti „kitaip, nuoširdžiai, be cinizmo“.
Anot jo, Lietuvai pokyčiai būtini, tam tiesiog nėra alternatyvos.
„Pokyčiai nėra revoliucijos, nėra radikalizmas, jie turi būti apgalvoti ir pamatuoti“, – akcentavo S.Skvernelis.
Jis žadėjo, kad Vyriausybė ir Seimas bendradarbiaus, o ne diktuos valią vienas kitam.
„Matau naują Vyriausybę, kaip pokyčių nešėją, orientuotą į socialinės nelygybės, demografijos, regionų atskirties problemų sprendimą. Tam privalome ne tik ryžtingai pertvarkyti viešąjį sektorių, kurio efektyvumas šiandien yra žemas, neišvengiamai turime suformuoti ambicingą planą, kaip pritraukti tvarias investicijas į Lietuvą bei skatinti inovacijų plėtrą visose mūsų valstybės gyvenimo srityse“, – kalbėjo kandidatas į Vyriausybės vadovus.
Jis tvirtino, kad Vyriausybėje dirbs žmonės, kurie galės pokyčius įgyvendinti. Anot S.Skvernelio, būsimieji ministrai bus savo srities pokyčių generatoriai.
Atsakydamas į liberalų klausimus dėl mokesčių politikos, jis tvirtino negalįs garantuoti, kad šioje srityje pokyčių nebus.
„Bet kalbėdamas dėl mokestinių siūlymų galiu pasakyti pagrindinius principus: horizontalus ir vertikalus teisingumas, efektyvumas, skaidrumas ir administravimo paprastumas. Šių principų laikysimės (...) Pokyčiai bus daromi nuosekliai, pamatuotai, tariantis su socialiniais partneriais“, – sakė S.Skvernelis.
Už ir prieš
Didžiausios opozicinės frakcijos – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) ir Liberalų sąjūdžio – neparems „valstiečių“ kandidato į premjerus Sauliaus Skvernelio.
„Palaikymo iš šios salės pusės Saulius Skvernelis, deja, nesulauks“, – antradienį Seime diskutuojant dėl premjero kandidatūros sakė TS-LKD lyderis Gabrielius Landsbergis.
Jis teigė, kad kandidato į Vyriausybės vadovus išdėstyti veiklos prioritetai yra teisingi, tačiau neaišku, kad bus jie bus įgyvendinami.
„Mes neišgirdome nė vieno žodžio, kaip tie darbai ir prioritetai bus įgyvendinami. Iš būsimojo premjero mes tikimės daugiau“, – sakė G.Landsbergis.
Jis nuogąstavo, kad S.Skvenerlio Vyriausybė nepasektų socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus Ministrų kabineto pavyzdžiu, kai esą turėta daug gerų idėjų, deklaruota daug puikių tikslų, bet darbų atlikta labai mažai.
Seimo liberalų lyderis Eugenijus Gentvilas taip pat pagyrė S.Skvernelį, kad moka gerai įvardyti problemas, sudaro gerą įspūdį, tačiau jis irgi pasigedo jų sprendimo būdų.
Liberalas nuogąstavo, kad ši Vyriausybė gali tapti technokratine, nes tik vykdys parlamento nurodymus, o pati nesiims politinės lyderystės.
E.Gentvilas taip pat pareiškė, kad liberalai nepalaikys S.Skvernelio kandidatūros, kol neišgirs jo pažado nedidinti mokesčių.
„Liberalai negalės balsuoti už kandidatą į premjerus, jeigu bus planuojama didinti mokesčius. Vienareikšmio atsakymo neišgirdome. Norime, kad S.Skvernelis garantuotų, kad nedidės mokesčiai“, – sakė E.Gentvilas.
Paramą „valstiečių“ kandidatui į premjerus pažadėjo koalicijos partneriai socialdemokratai, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos. Opozicinė „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija žada balsuoti laisvai.
„Radome daug bendrų sąlyčio taškų, kandidatas kalbėjo apie Vyriausybės programos metmenis, iš kurių mes susidarėme tokį vaizdą, kad tai geriausia alternatyva buvusios Vyriausybės veiksmams, supratome, kad visų pirma bus siekiama atsigręžti į žmogų, šeimos politika taps pirmuoju prioritetu“, – kalbėjo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė.
„Tvarkiečių“ vadovas Seime Remigijus Žemaitaitis sakė, kad frakcija teigiamai įvertino „valstiečių“ Vyriausybės siekį atsigręžti į regionus, pažadą deleguoti profesionalus į pareigas.
Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis tvirtino, kad nenoras paremti S.Skvernelio kandidatūrą rodo teigiamų pokyčių baimę, destruktyvų nusiteikimą.
„Už būsimo premjero nugaros nėra partijų, kurios nori pasirūpinti savo bendrapartiečių gerove, nėra interesų grupių, kurios gali tikėtis tiesioginės ar netiesioginės naudos“, – sakė jis.
R.Karbauskis tvirtino, kad būsimai Vyriausybei nebus primetami viceministrai pagal partijų kvotas, iš pavaldžių institucijų bus reikalaujama efektyvios veiklos, bus smarkiai mažinamas valdininkų skaičių.
„Joks partinis bilietas neapsaugos nė vieno valstybės tarnautojo, negebančio tinkamai atlikti savo pareigų“, – akcentavo R.Karbauskis.
Liberalas Kęstutis Glaveckas diskusijoje dėl S.Skvernelio kandidatūros kėlė klausimą, kokiomis lėšomis bus finansuojami „valstiečių“ siūlymai.
„Šiandieniniai politiniai pažadai yra ne kas kita kaip rytdienos mokesčiai. Nes tam, kad būtų įgyvendintas ministerijų perkėlimas, padidintos pensijos, iš esmės paprasčiausias kelias yra koreguoti mokesčius, o ekonomikai tai finale nėra naudinga. Noriu palinkėti, kad tas kelias, kuriuo eisite vykdant pažadus, nebus susijęs su mokesčių didinimu, kad tas pagrindinis kelias būtų efektyvumo siekimas ir žmogiško potencialo išnaudojimas“, – sakė K.Glaveckas.
Konservatorius Dainius Kreivys savo pasisakyme didžiausia šalies problema įvardijo emigraciją, bet sakė „valstiečių“ programoje pasigendantis priemonių ją spręsti. Pasak D.Kreivio, tik investuotojų pritraukimas regionuose, verslo skatinimas leis kurti gerai apmokamas darbo vietas, kurios yra pagrindinė sąlyga, kad žmonės neišvyktų iš Lietuvos.
„Lietuva šiandien serga ir kiekvieną dieną Lietuvos šalį palieka beveik 60 jos piliečių. Pagrindinė priežastis – nepritekliai, darbo vietų stoka. (...) Gerai apmokamų darbo vietų steigimas regionuose įmanomas tik pritraukiant užsienio investuotojus, skatinant mūsų verslą investuoti į technologijas, kurios didintų darbo našumą, tačiau kandidatas į premjerus apie tai kalba labai vangiai, o apie investicijų skatinimą programoje randame tik vieną sakinį“, – kalbėjo D.Kreivys.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų atstovė Virginija Vingrienė savo pasisakyme pažymėjo, kad apie permainas Seime kalbama visą Nepriklausomybės laikotarpį, tačiau kalbos tik nugula stenogramose, o kiekvieni rinkimai parodo, kad žmonės ieško naujų atstovų, kurie atsigręžtų į žmogų.
„Nuostabu buvo išgirsti, kad ponas Saulius pabrėžė būtinumą sukurti demografinę programą, kylantis iš pojūčio, kad Lietuvai reikia rūpintis savo ateitimi, priimant pragmatinius sprendimus, nuo darnių, naudingų sąlygų šeimai iki švietimo ir mokslo“, – kalbėjo „valstiečių“ atstovė.
Premjerą skiria prezidentas Seimo pritarimu. Parlamentarai balsuoja atvirai, kandidatūrai pritarti užtenka paprastos balsavusiųjų daugumos.
Ministras pirmininkas tuomet ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir prezidento patvirtintą Vyriausybę, pateikia svarstyti jos programą.
Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritaria jos programai.
Buvęs policijos vadovas ir vidaus reikalų ministras S.Skvernelis buvo pirmasis Seimo rinkimus laimėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų sąraše.
„Valstiečių“ frakcijai Seime priklauso 59 politikai. Jie valdančiąją koaliciją sudarė su socialdemokratais, turinčiais 19 atstovų frakciją.