Parlamentarai pirmadienį po pateikimo pritarė dviem įstatymų projektams, kuriais siekiama teisiškai sureguliuoti vardų ir pavardžių suteikimą, keitimą, ištaisymą ir rašymą, numatyti bendruosius reikalavimus vardams ir pavardėms.
Vieną iš dviejų alternatyvių projektų, kuriuos parengė teisingumo ministro Petro Baguškos sudaryta darbo grupė, kitą pasiūlė parlamentinės Tėvynės sąjungos frakcijos narys Rytas Kupčinskas.
Posėdžio metu pasigirdo siūlymų sujungti du projektus į vieną, tačiau vėliau buvo nuspręsta tokią galimybę darkart aptarti projektų svarstymo stadijoje Seimo rudens sesijos metu.
TM specialistų parengtas Vardų ir pavardžių įstatymo projektas numato, kad dokumentas, kuriame įrašytas asmenvardis, turi išsaugoti oficialiai vardu ir pavarde pažymėtą asmens tapatybę, o ne sukurti naują.
Įstatymo projektu siekiama nustatyti bendrą taisyklę, kad vardai ir pavardės dokumentuose gali būti rašomi arba lietuviškais rašmenimis, arba kitais lotyniško pagrindo rašmenimis, naudojant nelietuviškas raides q, x ir w.
Pasak projektą pristačiusios teisingumo viceministrės Eglės Radušytės, detalesnę vardų ir pavardžių sudarymo ir rašymo tvarką turėtų nustatyti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos parengtos ir patvirtintos taisyklės ir poįstatyminiai aktai.
R.Kupčinsko teigimu, parengtame projekte siekiama išsaugoti autentiškas lietuviškų vardų ir pavardžių formas arba pageidaujantiems leisti jas susigrąžinti.
Pasak jo, vardas ir pavardė neturi būti nurašoma ir perrašoma, papildant valstybinės kalbos abėcėlę maždaug 100 keliasdešimties kalbų raidžių ir diakritinių ženklų. R.Kupčinsko nuomone, pavardžių su nelietuviškais diakritiniais ženklais, jo nuomone, būtų užmaskuotas lietuvių abėcėlės keitimas ir lietuvių kalbos sistemos ardymas.
Šiuo metu vardų ir pavardžių rašymą reglamentuoja Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo 1991 metais priimtas nutarimas.
