Už tokį sprendimą po svarstymo balsavo 48 Seimo nariai, 13 – prieš, 26 susilaikė. Tam, kad sprendimas būtų priimtas, Seimas balsuos dar kartą, įstatymą parašu turi patvirtinti prezidentė. Jei įstatymui bus pritarta, lapkričio 2-oji nedarbo diena bus nuo 2020 metų.
Tokią Darbo kodekso pataisą siūlo Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narė Vanda Kravčionok.
Geriau atsisakyti kitos šventės
Norint lapkričio 2-ąją paskelbti nedarbo diena, konservatorius Jurgis Razma ragino iš šventinių dienų išbraukti gegužės 1-ąją ir išlaikyti tą patį nedarbo dienų skaičių.
„Galime pradėti lenktyniauti, kas kiek dar nedarbo dienų papildomai pasiūlysime. Per įvairius Seimus buvo įrašytos Kūčios, kaip nauja nedarbo diena, prieš kažkiek laiko viena televizija ir viena alaus bendrovė sukėlė vajų ir Jonines įrašėme kaip nedarbo dieną. Gegužės 1-oji tam tikrame laikotarpyje buvo darbo diena. Aš manau, kad jai ir tinkamiausia būti atmintinų dienų sąraše, nes tikrų jos šventimo tradicijų neturime“, – Seime sakė J. Razma
Tačiau tokiam pasiūlymui nepritarė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
Tuo metu konservatorė Gintarė Skaistė atkreipė dėmesį, kad kiekviena papildoma nedarbo diena valstybės biudžetui kainuoja apie 50 mln. eurų. Ji antrino pasiūlymui atsakyti gegužės 1-osios ir lapkričio 2-ąją paskelbti nedarbo diena.
„Kiekviena šita iniciatyva yra labai nuostolinga“, – pastebėjo G. Skaistė.
Liberalas Kęstutis Glaveckas teigė, kad Lietuvai, nesant taip išvystytai kaip kitoms Europos šalims, nereikėtų eiti tuo keliu, „kuriuo eina, pavyzdžiui, Švedija ar Vakarų Vokietija, kurios mažina darbo valandų skaičių“.
Jo manymu, klausimai dėl atmintinų ar laisvų nuo darbo dienų Seime neturėtų būti tokie svarbūs, kaip neišvengiami ekonominiai klausimai.
Vis dėlto Seimas nepritarė J. Razmos pasiūlymui.
Vienos dienos pakanka
Anot konservatoriaus Mykolo Majausko, Lietuva turi pakankamai šventinių dienų, o vienos dienos aplankyti kapus užtenka. Jis siūlė nepalaikyti pataisos lapkričio 2-ąją paskelbti nedarbo diena, nebent būtų atsisakoma kitos nedarbo dienos.
„Jeigu pažiūrėtume tendencijas, einant į Rytus, nedarbo dienų daugėja, o į Vakarus – darbo dienų daugėja. Ta tendencija rodo, kad, jeigu mes norime pasivyti Vakarus, kurdami daugiau nedarbo dienų mes juos pasivysime greičiau“, – pastebėjo M. Majauskas.
Dabar Lietuvoje yra 13 šventinių dienų, per kurias nedirbama.
