Elektroninių ryšių įstatymo pataisose, kurių teikėjai yra Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, „darbietis“ Artūras Paulauskas, konservatorius Arvydas Anušauskas, krašto apsaugos ministras, socdemas Juozas Olekas, socialdemokratas Darius Petrošius, kurias Seimas antradienį ypatingos skubos tvarka priėmė per kelias minutes numatyta, kad ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas, privalės sudaryti techninę galimybę kriminalinės žvalgybos subjektams, žvalgybos institucijoms, ikiteisminio tyrimo įstaigoms kontroliuoti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinį, kai yra motyvuota teismo nutartis arba kai yra kitas įstatymuose numatytas teisinis pagrindas.
Tai reiškia, jog, ikiteisminio tyrimo institucijoms, pavyzdžiui, policijai, Specialiųjų tyrimų tarnybai, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai, Muitinės departamentui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir kitoms institucijoms, paprašius, mobilaus ryšio operatoriai, interneto tiekėjai privalės sukeikti leidimą klausytis gyventojų pokalbių, pateiks pokalbių išklotines, sekti elektroninius susirašinėjimus be teismo leidimo.
Socdemas pasibaisėjo
Apie šias įstatymo pataisas su pasibaisėjimu socialiniame tinkle „Facebook“ prabilo ekonomistė Kaetana Leontjeva-Numavičienė.
„Seimas tęsia „tradiciją“ pavasario sesijos pabaigoje priiminėti orveliškus įstatymus. Lygiai prieš metus buvo įteisintas bankų sąskaitų sekimas, o vakar buldozeriu, be diskusijų, tiesiog per 3 minutes įteisintas žmonių telefonų ir kitų elektroninių ryšių turinio sekimas be teismo nutarties.
Sekti be teismo nutarties galės ne tik žvalgyba, bet ir ikiteisminio tyrimo įstaigos: policija, STT, FNTT, muitinė, Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir tt. Sėkmingai nukreipus visų dėmesį į naują Darbo kodeksą, vakar buvo įteisinta policinė valstybė“, – „Facebook“ savo paskyroje rašė ekonomistė.
„O gal reikia referendumu atsiklaust žmonių nuomonės, ar jie sutinka būti be savo žinios šnipinėjami visų šių institucijų?“, – klausė K. Leontjeva-Numavičienė.
Minimoms pataisoms, kuriomis iš esmės leista sekti gyventojus ir be teismo leidimo, pritarė 83 Seimo nariai, prietaraujančiųjų nebuvo, susilaikė 6 parlamentarai. Tarp susilaikusiųjų – vienas partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas Rimas Antanas Ručys, Mišrios Seimo grupės nariai ir socialdemokratas, parlamento vicepirmininkas A. Sysas.
A. Sysas portalui tv3.lt teigė siūlęs neskubėti kolegoms su tokiomis įstatymo pataisomis, tačiau esą į tokius raginimus niekas nereagavo.
„Aš dar juokavau ir pasakiau, kad kolegos priima įstatymą, kuris leis dar plačiau visus sekti. Aš pajuokavau ir viskas – tuo mano juokeliai baigėsi.
Dar nebuvo tokių įstatymų, kuriuos mes priimame „ant greičio“, paskutinėmis dienomis, kad neturėtų kokių „uodegų“. O tada visi nustemba, kaip čia taip priimami tokie sprendimai. Tai yra ne pirmas kartas, kai įstatymai priimami paskutinę minutę“, – stebėjosi socdemas.
A. Sysas neslėpė manantis, jog ūkio subjektų įpareigojimas dalintis informacija su žvalgybos institucijomis apie gyventojų pokalbius, elektroninius susirašinėjimus be teismo leidimo iš esmės veda totalaus gyventojų sekimo linkme.
„Mes einame totalaus gyventojų sekimo kryptimi ir niekuo nesiskiriame nuo totalitarinių valstybių. Ypač grėsmės akivaizdoje mes pradedame sukurti, ko gero, daugiau visokių grėsmių negu realiai jų yra. Aš taip suvokiu šituos dalykus“, – piktinosi Seimo vicepirmininkas.
Atrėžė kritikams: kai kada laukti negalima
Vienas iš Elektroninių ryšių įstatymo pataisų teikėjų, Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas D. Petrošius portalui tv3.lt teigė, jog žmonių sekimo be teismo leidimo būtina, atsižvelgiant į besikeičiančią geopolitinę situaciją, terorizmo pavojus.
„Pavojus valstybei, šalies suverenitetui, terorizmo grėsmė“, – vardijo atvejus D. Petrošius, kai žvalgybos, ikiteisminio tyrimo institucijos galės be teismo leidimo sekti gyventojus.
„Jeigu tai yra savaitgalis, valandos ar dviejų valandų klausimas, o kalba eina apie sveikatą, gyvybę, terorizmą, tai tu fiziškai nesuspėsi gauti teismo sankcijos (sekti, klausytis pokalbių – tv3.lt) ir nėra, kada dėl sankcijų lakstyti. Tada įstatymai numato, kad šitą dalyką, tam tikrus duomenis galima gauti, ribojant žmogaus privatų gyvenimą, bet vėliau tu turi teisinę padėtį atstatyti – turi gauti sankcijas tam, kas jau padaryta.
Jeigu negausi, teismai manys, kad neteisėtai priemones pritaikei, tai automatiškai yra kompensaciniai mechanizmai. Ir, berods, yra tokių atvejų buvę. Bet tai yra pateisinama, paaiškinama, tai yra vienetiniai, išskirtiniai atvejai“, – aiškino politikas.
Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas akcentavo manantis, jog piliečių sekimo be pagrindo, tai yra piktnaudžiavimo atvejų žvalgyboje laikai Lietuvoje jau yra praėję, todėl baimintis dėl naujų pataisų nevertėtų.
„Man atrodo, kad išgyvendinome piktnaudžiavimo laikus. Paskutiniu metu tokių piktnaudžiavimo atvejų nėra nei žvalgyboje nustatoma, niekas to nebedaro, nes visa veikla žvalgybos institucijų, bylos yra ir elektroninėje erdvėje, ten lieka pėdsakai ir čia nieko nepaslėpsi. Pėdsakai lieka ir pas tuos pačius ūkio subjektus – kas, kada, kokios informacijos prašė – tai bet kada informaciją galima sulyginti. Piktnaudžiavimui erdvių nebelieka“, – komentavo D. Petrošius.
