Parlamentarai pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio inicijuotoms pataisoms, kad nuo šiol motinystės socialinio draudimo išmoka būtų mokama ir toms moterims, kurios nėštumo laikotarpiu tapo neapdraustu asmeniu.
Šiuo metu Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme numatyta, kad moteriai, turinčiai nurodytą motinystės socialinio draudimo stažą, kuriai pasibaigė darbo sutartis arba kuri buvo atleista iš tarnybos, motinystės išmoka mokama šio įstatymo 17 straipsnyje nustatyta tvarka.
Kitoms moterims, neturinčioms darbo ar tarnybos santykių, tačiau turinčioms reikalingą socialinio draudimo stažą, motinystės išmoka nėra mokama, jei teisės į išmoką atsiradimo momentu jos nėra apdraustos motinystės socialiniu draudimu.
Nuo šiol moteris išmokas galėtų gauti nepaisant jos darbinės veiklos formos, net jei dėl objektyvių priežasčių (atleidimo, pasibaigusių darbo santykių, darbdavio bankroto, nutrūkusios sportinės ar kitos savarankiškos veiklos ir kt.) jos nebeatitinka Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos sąlygos – būti apdraustai motinystės socialiniu draudimu.
Įgyvendinant Valstybės kontrolės rekomendaciją taip pat bus papildyta motinystės socialinio draudimo apibrėžimą nurodant, kad motinystės socialinis draudimas įstatymų nustatytais atvejais ne tik kompensuoja šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros prarastas pajamas ar jų dalį, bet ir šiame įstatyme nustatytais atvejais užtikrina nustatyto dydžio motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas.
Kokiais atvejai didės ligos išmokos
Įstatymu taip pat numatomos ir palankesnės sąlygos gydantis patologinį potraukį į azartinius lošimus. Nurodoma, kad tokiu atveju asmuo turėtų teises į laikiną nedarbingumą gydymosi specializuotame stacionare metu.
Teigiama, kad taip sudaromos vienodos sąlygos kitų psichikos sutrikimų turintiems asmenims, skatinama tokius asmenis gydytis nuo patologinio potraukio į azartinius lošimus, išduodant jiems nedarbingumo pažymėjimą ir kompensuojant jų gydymosi metu prarastas pajamas.
Taip pat dvigubai ilgės (nuo 14 iki 28 kalendorinių dienų) ligos išmokos mokėjimas asmenims, kurie asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose stacionarines priklausomybės ligų gydymo paslaugas, savanoriškai gydosi nuo priklausomybės sindromo vartojant psichoaktyviąsias medžiagas.
Įstatymu kartu įteisinta galimybė budintiems globotojams gauti ligos išmoką už vaikus iki 14 metų amžiaus, kuriais jie rūpinasi, jei šie serga. Taip bus sudaryta galimybė slaugyti globojamus vaikus jiems susirgus, gauti ligos išmoką už šių vaikų slaugymą ir kartu turėti pateisinamą pagrindą neatvykti į darbą, jei jį turi.
Išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios vaiko slaugymo dienos ir mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų.
Planuojama, kad įstatymo projektui įgyvendinti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto papildomai iš viso prireiks apie 700 tūkst. eurų, iš jų: apie 174 tūkst. eurų – motinystės išmokoms, apie 120 tūkst. eurų –ligos išmokoms besigydantiems nuo psichoaktyviųjų medžiagų, apie 355 tūkst. eurų – ligos išmokoms besigydantiems nuo patologinio lošimo ir apie 36 tūkst. eurų – ligos išmokoms budintiems globotojams.
