Vyriausybė dar kartą bando prastumti elektroninio balsavimo idėją. Ji šiuo sunkmečiu kainuotų nei daug, nei mažai - apie 7 mln. litų. Oponentai primena, kad Lietuvoje visi elektroniniai projektai žlunga, be to, nepamąstyta, kaip apsisaugoti nuo “hakerių”, balsų pirkėjų.
Nors Valstybės kontrolė ir konstatavo, kad sunkmečiu diegti elektroninę rinkimų balsavimo sistemą - per didelė prabanga, Vyriausybė, kaip jau įprasta, į jos rekomendacijas nekreipia dėmesio. Tiesa, nusileista tik tiek, kad sistemai bus skirta nebe 12 mln. litų, kaip anksčiau norėta, o “tik” 7 mln. litų. Dar 650 tūkst. litų jau išleista sistemos diegimo dokumentacijai. Valstybės kontrolės nuomone, abejotina, ar projektas atsipirks, nes rinkimai gali ne atpigti, o pabrangti.
Tačiau Vyriausybė Seimui ketina jau trečią kartą prastumti elektroninio balsavimo idėją. Prieš tai dukart parlamentas ją atmetė. Vakar ministrų kabinetas laikinai atidėjo projekto patvirtinimą, tačiau planuoja jį palaiminti kitą savaitę.
Projekto autoriai aiškina, kad elektroninį balsavimą Lietuvoje reikia įdiegti, nes ši naujovė esą puikiai pasiteisino Estijoje. Be to, esą tokiu būdu bus “maksimaliai sumažinta rinkimų rezultatų klastojimo galimybė”, taip pat neva bus sunkiau pirkti rinkėjų balsus.
Tačiau oponentai tvirtina priešingai. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariui Vytautui Galvonui juokingas argumentas, esą naujovė Estijoje pasiteisino. Anot jo, estai išleido apie 49 mln. litų, o nauju balsavimo būdu susigundė vos 15 tūkst. rinkėjų.
“Be to, neaišku, kaip bus įmanoma užtikrinti, kad balsai nebus perkami, nes bus neįmanoma kontroliuoti rinkėjų jų namuose. Yra ir didelė “hakerių” įsilaužimo galimybė: jei į bankų bazes, į Pentagono bazę įsilaužia, tai čia - dar lengviau. Be to, ir rezultatų klastojimo galimybė bus didesnė. Kai Prunskienė su Adamkumi kandidatavo į prezidentus, kompiuteriai užlūžo. Sistemai pasitaisius, rezultatai tapo priešingi”, - prisiminė V.Galvonas.
Beje, Finansų ministerija taip pat į projektą žiūri kreivai. Anot viceministro Edmundo Žilevičiaus, reikia stiprinti valdžios sektoriaus deficito kontrolę, griežtinti išlaidų politiką, o ne elgtis atvirkščiai.
Politikams prireikė jaunimo balsų
Algimantas VAKARINAS - Vidaus reikalų viceministras:
- Vyriausybė jums pavedė Seime pristatyti projektą dėl balsavimo internetu. Ar pats jam pritariate?
- Jei siekiame suaktyvinti rinkėjus, tai - papildomas pliusas. Be to, paskatintumėme pasyvų jaunimą dalyvauti rinkimuose. Neretai jaunimas vienur yra deklaravęs gyvenamąją vietą, o gyvena kitur. Be to, žmonės ir sodybas turi, ir gimines, todėl patogu, jei galės balsuoti internetu. Estai tą įsivedė - ir pasiteisino.
- Elektroniniai projektai Lietuvoje paprastai žlunga. Ar nebus taip ir su šituo projektu - pinigus išmesime į balą?
- E. projektai yra labai sudėtingi. Be to, dabar yra sunkmetis, kiekviena bendrovė nori pagauti bet kokį obuolį, todėl skundžia teismui sprendimus dėl konkursų.
- Paminėjote sunkmetį. Ar dabar, kai toks biudžeto deficitas, kai šimtai tūkstančių bedarbių, laikas skirti milijonus naujai sistemai?
- O tai kada tas laikas bus? Jei nenorime ko daryti, visada teisinamės - dabar ne laikas. Ne tokie čia pinigai, kad reikėtų į juos apeliuoti.
- Gal kada bus įteisintas balsavimas SMS žinutėmis - kaip per “Euroviziją”?
- Būtų labai sudėtinga technologiškai užtikrinti.
- Ar dirbtinis balsavimo skatinimas yra geriausias būdas jokia valdžia nebetikinčius žmones vilioti į rinkimus?
- Valdžią aktyviausiai renka vyresni žmonės. O jaunimas lieka pasyvus ir jo pozicijos nežinome. Todėl elektroninis balsavimas kaip tik leistų sužinoti šitos grupės nuomonę apie Vyriausybės, Seimo, visos valdžios formavimą.
Danas NAGELĖ
