Gražiai rengtis, tai menas, kaip ir bet kuris kitas, yra sudėtingas. Tokios nuomonės buvo vienas iš pirmųjų dizainerių, paryškinęs savo modeliuose moters figūros eleganciją, Polis Puarė. Šio prancūzo mados namų Poiret bei kitų iškiliausių praėjusių dviejų šimtmečių Europos mados namų sukurtos suknelės jau beveik pusmetį puošia Taikomosios dailės muziejų Vilniuje.
Nuo lapkričio mėnesio muziejuje vykstanti paroda „Secesijos mada“ iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijos sulaukė didžiulio lankytojų dėmesio. Garsus mados istorikas pristato per šimtą unikalių secesijos stiliaus suknelių.
XIX – XX amžių sandūroje meno srityse išpopuliarėjo art nouveau stilius. Ši meno sritis kiekvienoje šalyje buvo kitokia. Italai ją vadino belle epoque, vokiečiai, latviai – jugendstil, rusai - modernu, o austrai, lenkai, lietuviai – secesija. Tokią meno pakraipą formavo austrų ir vokiečių simbolizmas. Naujojo meno atstovai siekė atkurti stiliaus vienovę.
Kiekvienoje eksponuojamoje suknelėje pastebime jaunystės žavesį, lengvumą bei žaismingumą. Būtent secesijai būdingi gamtą atkartojantys grakštūs motyvai, stilizuotos gyvosios gamtos formos, dinamiškų linijų žaismas, ornamento asimetrija. Neretai, menininkai sėmėsi įkvėpimo mistinėse viduramžių vizijose ar Rytų kraštų mene.
Suknelės pripildytos švelnių pastelinių gamtos tonų – vandens, debesų, smėlio, pavasario gėlių. Rūko spalvos, pieno putų baltumo nėriniai, neryškūs žiedai turėjo supti liekną, išlenktą į priekį lotyniškos s raidės formos moters kūną. Secesijos laikotarpiu moterys vadavosi iš korsetų, kurie visiškai deformuodavo moters vidaus organus. Polis Puarė, susiaurinęs sukneles ir pakėlęs jų liemens liniją, pakeitė moterų drabužių siluetą bei pačią madą.
Dviejų amžių sandūroje akivaizdžiai matomas spalvų gamos kitimas. Nuo pastelinių spalvų, XX amžiaus pradžioje prieita prie ryškių žalių, violetinių, raudonų, geltonų tonų ir pustonių.
Dauguma parodoje ekspanuojamų suknelių yra rankų darbo kūriniai. Juos siuvo modeliuotojai, siuvėjai bei siuvinėtojai garsiausiuose Europos madų namuose: „Worth“, „Doucet“, „Paquin“, „Cheruit“, „Rouff“, „Poiret“, „Babani“, „Fortuny“. Be akyse spindinčių suknelių ekspozicijoje galime pamatyti daugybę aksesuarų. Nuo tango batelių iki miniatiūrinių piniginių, skirtų vienai auksinei, nuo kvepalų flakonų iki pokylių užrašų knygelių.
Drabužių ir aksesuarų ekspoziciją papildo Gustavo Kilmto portretai, Alfonso Muchos bei kitų secesijos menininkų darbai.
Mados ateina ir praeina. Tačiau jos palieka neišdildomą įspūdį amžiams. Norintys pajusti secesijos dvelksmą parodoje, joje gali apsilankyti iki šių metų spalio 31 dienos.
Urtė Sofija MITOKAITĖ
Parodos „Secesijos mada“ iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijos TV klipas:
