Šalyje veikiančio banko SEB prezidentas Audrius Žiugžda kaltas dėl to, kad per jo vadovaujamą banką buvo atlikta įtartinų operacijų už daugiau kaip pusę milijono litų. Tokią galutinę ir neskundžiamą nutartį paskelbė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT).
Tiesa, SEB vadovo veiksmai - tiksliau, neveikimas - įvertinti vos 1500 litų bauda. Didesnių bausmių šalies įstatymuose nenumatyta, rašo „Respublika“.
Įtartinos operacijos
A. Žiugždos advokatas LVAT apskundė pernai sausio 28 d. paskelbtą Vilniaus 3-iojo apylinkės teismo sprendimą, kuriuo SEB prezidentas buvo pripažintas kaltu. Pagal įstatymą jam grėsė bauda nuo 1000 iki 2000 litų, skirtas jos vidurkis.
Tąkart teismas konstatavo: A. Žiugžda neužtikrino, kad bankas laikytųsi Pinigų plovimo prevencijos įstatymo reikalavimų. Vienas iš jų – apie įtartinas operacijas ne vėliau kaip per tris valandas pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT), prireikus jas stabdyti.
Pareigūnai surašė A. Žiugždai protokolą, kuriame teigiama, kad kai į vienos bendrovės sąskaitą atkeliavo pinigai, iš sąskaitos per kelis kartus buvo paimta apie 300 tūkst. litų. Be to, pasak FNTT, bankas nepranešė ir apie operacijas, kai keli verslininkai iš bendrovių sąskaitų pasiėmė kelis šimtus tūkstančių litų.
Įstatymai skelbia, kad bankai privalo informuoti FNTT apie kiekvieną pinigų išgryninimą, kuris viršija 50 tūkst. litų, taip pat ir apie operacijas, kai per savaitę klientas išgrynina daugiau kaip 100 tūkst. litų.
Pasak FNTT, SEB klientai per kelis kartus išsigrynino sumas, kurioms iki 50 tūkst. litų trūko vos kelių šimtų. Pareigūnų teigimu, taip siekta nepatekti į FNTT akiratį. Teisėsaugininkai taip pat nustatė, kad bendrovės, apie kurių vykdytas operacijas bankas jų neinformavo, bandė neteisėtai iš valstybės pasisavinti PVM. Dėl to buvo pradėti keli ikiteisminiai tyrimai.
Kaltę vertė pavaldiniams
Apylinkės teisme SEB vadovas dievagojosi nieko blogo nepadaręs. Esą bankas laikosi įstatymo reikalavimų, apie visus įtartinus sandoriuskaipmat praneša FNTT. Pareigūnų minimos operacijos, pasak A. Žiugždos, banko darbuotojams įtarimų nesukėlė, todėl jos nebuvo sustabdytos, todėl apie jas teisėsaugininkams pranešta ne iškart.
Skunde LVAT A. Žiugžda bandė išvengti atsakomybės nukreipdamas ugnį į pavaldinius. Skunde teigiama, kad SEB banke už pinigų plovimo prevencijos nuostatų įgyvendinimą yra atsakingas ne jis, o kiti asmenys. Suprask - jei ką bausti, tai juos. Tačiau teismas pažymėjo: pagal įstatymą už šią veiklą atsakingas būtent įmonės vadovas.
Skunde net bandyta griebtis šiaudo dėstant, esą neaišku, ar protokolą A. Žiugždai surašė įgaliotas pareigūnas, be to, apylinkės teismas esą nesilaikė procesinių bylos išnagrinėjimo terminų.
LVAT pritarė apylinkės teismui ir pažymėjo, jog A. Žiugždos kaltė ta, kad jis nesudarė reikiamų sąlygų, jog banko darbuotojai identifikuotųįtartinas operacijas ir apie jas laiku praneštų FNTT. LVAT teigimu, procesinių ar kitokių pažeidimų pirmosios instancijos teismas nepadarė, baudą skyrė pagrįstai, protokolą surašė pareigūnas, galintis tai daryti.
Gauti SEB prezidento komentaro „Respublikai“ nepavyko. SEB banko grupės ryšių su žiniasklaida vadovas Arvydas Žilinskas informavo, kad A. Žiugžda trumpam išvykęs į užsienį, atsakymus į klausimus pažadėjo atsiųsti šios savaitės pabaigoje.
Tomas Beržinskas
