SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė sako, kad Vilniuje pirmąjį metų ketvirtį neigiamą įtaką būsto įperkamumui darė šiek tiek didesnės būsto kainos ir nežymiai didesnės paskolų palūkanos. Remiantis įmonės „Ober-haus“ duomenimis, senos statybos butai Lietuvos sostinėje per pirmus tris šių metų mėnesius pabrango 4,9 procento. Lietuvos banko skelbiama statistika rodo, kad būsto paskolų eurais palūkanos pirmąjį ketvirtį buvo vidutiniškai 0,02 proc. didesnės negu paskutinį 2013 m. ketvirtį. Tačiau mūsų šalyje būsto paskolų palūkanos vis tiek išlieka mažiausios – 2,39 proc., atitinkamai Estijoje ir Latvijoje – 2,97 ir 3,37 procento.
SEB banko skaičiavimais, vilniečio įperkamas būstas vis dar išlieka mažiausias iš trijų Baltijos šalių sostinių gyventojų. Vidutines pajamas gaunantis Lietuvos sostinės gyventojas pirmąjį 2014 metų ketvirtį galėjo nusipirkti mažiausią (39,9 kv. m) senos statybos būstą miegamajame rajone. Vidutines pajamas gaunantys Latvijos ir Estijos sostinių gyventojai atitinkamai galėjo nusipirkti 50,8 ir 41,4 kvadratinių metrų standartinius senos statybos būstus miegamuosiuose rajonuose.
„Nors skaičiavimai rodo, kad Lietuvoje galimybės įsigyti būstą per metus beveik nepasikeitė, pastebime, kad gyventojai šių metų pradžioje kur kas aktyviau ėmė būsto paskolas negu prieš metus. Manome, kad tai daugiausia lėmė geresni gyventojų lūkesčiai – ir dėl būsto kainų, ir dėl šeimos pajamų ateityje“, – sako J. Varanauskienė.
SEB būsto įperkamumo rodiklis apskaičiuojamas atsižvelgiant į gyvenamojo būsto kainas, paskolų palūkanas, gyventojų pajamas, vartojimo prekių ir paslaugų kainas bei rodo, kokio dydžio standartinį senos statybos būstą gyvenamajame sostinės rajone galėtų nusipirkti gyventojas, gaunantis vidutines pajamas, jei imtų paskolą šiomis sąlygomis: turėtų 20 proc. pradinę įmoką, paskolos laikotarpis būtų 25 metai, o paskolos ir palūkanų įmoka neviršytų 30 proc. darbo užmokesčio.
