„Per laikotarpį nuo įstojimo į Europos Sąjungą iki šių dienų Baltijos šalys patyrė didelių ekonominių pokyčių – spartų ekonomikos augimą, kuris tęsėsi iki 2008 metų, keitė ekonominis nuosmukis. Ekonominio augimo laikotarpiu realusis darbo užmokestis Lietuvoje ir Latvijoje, palyginti su 2003 metais, didėjo 66 proc., Estijoje – 54 procentais. Prasidėjus sunkmečiui realusis darbo užmokestis Latvijoje ir Lietuvoje sumažėjo labiau negu Estijoje“, - sako SEB banko Lietuvoje šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Anot J. Varanauskienės, nepaisant to, kad ekonominio augimo laikotarpiu darbo užmokestis visose Baltijos šalyse didėjo beveik vienodai, estai pernai uždirbo daugiau negu latviai ar lietuviai. Tokie darbo užmokesčio skirtumai Baltijos šalyse buvo ir iki prisijungiant prie Europos Sąjungos – 2003 metais Estijoje vidutinis darbo užmokestis (atskaičius mokesčius) buvo maždaug pusantro karto didesnis negu kitose Baltijos šalyse.
Per pastaruosius dešimt metų panašiai didėjo ir Baltijos šalių gyventojų vidutinė senatvės pensija. Estijoje 2013 metais ji buvo 70 proc. didesnė negu 2003 metais, Latvijoje padidėjo 68 proc., Lietuvoje – 67 procentais. Didžiausia pensinio amžiaus gyventojų perkamoji galia Lietuvije ir Estijoje buvo 2009 metais, kai vidutinė senatvės pensija tuo metu buvo 81 proc. didesnė negu 2003 metais. Latvijoje pensinio amžiaus gyventojų didžiausia perkamoji galia buvo 2010 metais.
Palyginti su 2003 metais, kainos, ypač būtinųjų prekių ir paslaugų, labiausiai didėjo Latvijoje. Čia maisto krepšelio kaina 2013 metais buvo 88 proc. didesnė negu 2003 metais, būsto išlaikymas kainavo 131 proc. daugiau. Estijoje maisto kainos didėjo 65 proc., būsto išlaikymas - 109 procentais. Lietuvoje maisto krepšelis 2013 metais, palyginti su 2003 metais, brango 67 proc., būsto išlaikymas – 101 procentu.
