Sausio 25 dieną Rietave, Oginskių kultūros istorijos muziejuje, bus atidaryta paroda, skirta Rietavo 750 metų jubiliejui.
Pagerbdamas savo gimtąjį miestą, čia parodą surengs Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro dailininkas Henrikas Ciparis. Joje bus eksponuojami spektaklių scenografijos eskizai, maketai, kostiumai, plakatai, programėlės ir spektaklių nuotraukos.
LNOBT H.Ciparis dirba nuo 1973 m., o 1983 m. buvo paskirtas vyriausiuoju teatro dailininku. Per 30 kūrybinio darbo metų H. Ciparis yra surengęs apie dvidešimt personalinių parodų, dalyvavo ir grupinėse parodose Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Rusijoje ir Vokietijoje. H. Cipario darbai puošia ir privačias kolekcijas Vokietijoje, Rusijoje, Baltarusijoje, Norvegijoje, Latvijoje, Švedijoje, Austrijoje.
H. Ciparis dirba scenografijos, teatrinių ir istorinių kostiumų, plakato, grafikos ir tapybos srityse.
Pirmasis H. Ciparios scenografijos darbas - M. Mitrovičiaus pjesė “Apiplėšimas vidurnaktyje” Klaipėdos dramos teatre, sukurtas studijų baigimo metais (1969). Vėliau šiam teatrui sukurti dar septyni spektakliai.
Dailininko darbai operos ir baleto teatre sukurti dar senųjų rūmų scenai, o pirmieji spektakliai dabartiniame teatre - tai V. Klovos opera “Ave, vita” (1974), skirta naujųjų rūmų atidarymui, bei pirmoji naujametė G.Verdi “Traviata”. Iš H. Cipario darbų balete minėtini nacionaliniai veikalai - dailininkas sukūrė scenografiją ir kostiumus net keturiems lietuviškiems baletams - A. Šenderovo “Mergaitė ir mirtis” (1982), B. Gorbulskio “Mikės nuotykiai” (1983), J. Bašinsko “Užkeiktieji vienuoliai” (1984), “Paskutinės pagonių apeigos” pagal B. Kutavičiaus oratorijų muziką (1989). Iš viso jo kūrybinėje biografijoje - apie 30 operų ir baletų.
H. Ciparį kūrybiniam darbui kvietė ir kiti teatrai - Vilniaus rusų dramos teatras, Klaipėdos muzikinis teatras, Erfurto operos teatras ir kiti. Jis yra sukūręs scenografiją daugybei koncertų, suvažiavimų, jubiliejinių minėjimų, festivalių, konkursų, kongresų, literatūros ir labdaros vakarų (viso per 220).
