Lapkričio 29 diena. Antradienis. Rytas
Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas ir jo pavaduotojas Gintaras Steponavičius vaikščiojo po Kalėdų eglučių turgų. Turgaus iš tikrųjų dar nebuvo – prekybą pradės ketvirtadienį, todėl jie kol kas apžiūrėjo pasiūlą.
– ir ką jis tada?.. – kuriam laikui nutrūkusį pokalbį mezgė Steponavičius.– Kas jis? – pirmininkas stengėsi nepaleisti iš akių puikaus egzemplioriaus.– Rūtelis.– Koks Rūtelis?– Rūtelis. Estijos prezidentas.– Ne Rūtelis. Riūuijtelis, – atlaidžiai šyptelėjo pirmininkas.– Iš kur man žinoti! Riūuijtelis... Jūs gi niekada manęs su savimi neimate. Net į Estiją... – įsižeidė Steponavičius.– Jūs tam ir esat vicepirmininkas, kad vietoj manęs kartu su Juršėnu dirbtumėt, – nepraleido progos padaryti tvarką Paulauskas.– Ai, tiek to... Ir ką jis tada? – neatlyžo pavaduotojas.– Jis idėjų lygyje išdėstė pageidavimą.– Kartu statyti atominę?!– Jis kalbėjo apie bendrus energetinius projektus, pareiškė susidomėjimą atominės elektrinės statybomis Lietuvoje, – nesileido išmušamas iš vėžių pirmininkas.– Ir ką toliau? Ir ką, duos pinigų? Juk tai „cool“!– Jis mano, kad Estija galėtų prisidėti prie tokios statybos.– O kiek duos?– Apie finansavimą nebuvo kalbama.– O... Nieko sau... O tai apie ką buvo kalbama?– Jis kalbėjo apie bendrus energetinius projektus, pareiškė susidomėjimą atominės elektrinės statybomis Lietuvoje.– Aišku, aišku... Ir viskas– Ir tai yra nemažai, – pasakė Seimo pirmininkas ir pakratė nužiūrėtą Kalėdų eglutę.– Išlaikys iki Naujųjų?– Čia olandiška. Išlaikys.Paulauskas permetė turgų akimis. Jis ieškojo pardavėjo – kad palaikytų eglutę iki ketvirtadienio.
Šis tekstas yra autorių kolektyvo kuriamo meninio filmo „Lietuva 2005. Pabaiga“ scenarijaus fragmentas. Visi pavardžių, vardų, pareigybių, institucijų sutapimai (lyginant su realiu gyvenimu) yra atsitiktiniai.
