Gruodžio 5 diena. Pirmadienis. Pietūs
Premjeras Algirdas Brazauskas žvilgsnį nuo monitoriaus patraukė tik išgirdęs lengvus žingsnius. Jo patarėjas Juozas Bernatonis galėjo į kabinetą įeiti nepasibeldęs.
– Turiu Kubiliaus spaudos konferenciją – pranešė patarėjas.
– Ką sako? – premjeras vėl įsmeigė akis į ekraną.
– Sako, kad Kėdainiuose, kaip ir visoje Lietuvoje, daugės demokratijos.
– Čia jis ironiškai? – sukluso premjeras.
– Ne, rimtai... Iš tikro taip ir sako: „Kėdainiuose daugės demokratijos“. Gal ta, kaip ji, Baltraitienė, jo draugė? Ar šiaip pažįstama?
Premjeras susimąstė. Po kelių minučių nusišypsojo:
– Gudrus Kubilius... Jei ji išvažiuoja iš Kėdainių į Vilnių, tai kur padaugėja demokratijos? Kėdainiuose. Kas dar?
– Sako, kad jums koalicija nekels jokių moralinių kriterijų...
– Toliau, toliau... – Brazauskas nekantriai mostelėjo ranka.
– Zuokas yra pavyzdys jums...
– Toliau!
– Lenkija pavyzdys mums...
– Toliau!
– Uspaskichas...
– Toliau!
– Kubilius pakvietė Oleką į svečius.
– Hmm... Toliau...
– O čia aš nesupratau.... – patarėjas padavė Brazauskui suglamžytą popieriaus skiautę.
Premjeras išlygino lapelį ir perskaitė:– „Mūsų premjeras A. M. Brazauskas save, bent jau Lietuvą, įvarė į pakankamai sudėtingą situaciją, kai Liuksemburgas pirmininkavo Europos Sąjungai, dosniai siūlė išspręsti nesutarimus naujųjų šalių sąskaita ir taip pelnė laikino didvyrio aureolę“. Ko jis čia dabar varo? Ir ant ko?
– Iš pradžių aš pagalvojau, kad ant Liuksemburgo. Paskui pagalvojau, kad Liuksemburgas negali būti didvyris, ir pagalvojau, kad ant jūsų. Vėliau dar kartą perskaičiau ir nebesupratu iki galo.
Brazauskas susimąstė ir ryžtingai pasakė:
– Teks burti.
– Pakviesti bogdo-gegeną Pekeliūną? – griebėsi telefono Bernatonis.
– Neeee, čia gi smulkūs burtai... Bursim iš Soroso.
Bernatonis nenoromis sutiko – burti iš Soroso jis nemėgo. Abu vyrai priėjo prie knygų lentynos, kur stovėjo visos trisdešimt viena Soroso fondo 2004 metais išleistos knygos. Bernatonis stipriai užsimerkė ir ištiesė rankas. Premjeras jį tris kartus apsuko aplinkui ir šiek svirduliuojantį nuvedė prie lentynos. Bernatonis paėmė knygą, kurią pirmąją užčiuopė. Ministras pirmininkas ir jo patarėjas smalsiai perskaitė pavadinimą, trumpą anotaciją, supratingai pažiūrėjo vienas į kitą ir gudriai nusišypsojo.
Brazauskas atsargiai įkišo knygą lentynon.
– Prieš kitus burtus reikės iš naujo išmaišyti...
Patarėjas šį pavedimą pradėjo rašyti į savo smartfoną. Berašydamas ir išėjo iš kabineto.
O jei kabinete būtų buvęs dar vienas žmogus, nežinomas smalsuolis, jis galėtų tyliai prieiti prie lentynos ir šiek tiek pavertęs galvą perskaityti pirmadienio baigtį nulėmusios knygos pavadinimą: „Deborah Stone. Viešosios politikos paradoksai“. O anotacijoje parašyta štai kas: „Už bet kurios politinės problemos slypi nesutarimas...“
Šis tekstas yra autorių kolektyvo kuriamo meninio filmo „Lietuva 2005. Kasdien“ scenarijaus fragmentas. Visi pavardžių, vardų, pareigybių, institucijų sutapimai (palyginti su realiu gyvenimu) yra atsitiktiniai.
