Už uždarų Lietuvos vaikų globos namų durų verda toks gyvenimas, kokio greičiausia nesitikėtų net visko mačiusieji. Suprantama, kad didžioji dalis nemalonių incidentų lieka nutylėta, tačiau į viešumą vis tiek kartkartėmis iškyla itin skaudžios nelaimės.
Išsekusi mergaitė
Paskutinė – garsiausiai nuskambėjusi istorija Ventos socialinės globos namuose, kuriuose rasta visiškai išsekusi 8-metė. Į Kauno klinikas pristatyta mergaitė svėrė viso labo penkis kilogramus.
Medikai šiuo metu visomis įmanomomis priemonėmis stengiasi priauginti trūkstamus kilogramus. Tačiau kas bus paskui? Mergaitė vėl turės grįš į tuos pačius globos namus, leidusius mažametei atsidurti ant visiško išsekimo slenksčio.
Toliau bus atliekamas tyrimas ir prasidės kaltųjų medžioklė, bet jau dabar aišku, kad konkretus asmuo už mergaitei padarytą žalą taip ir neatsakys. Pasirodo, pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, tokiu atveju atsakomybė tenka ne fiziniam, o juridiniam asmeniui (t. y. vaikų globos namams).
Smurto proveržis
Apie vaikų globos namų gyvenimą praktiškai nekalbama. Įstaigos nuo visuomenės yra atsitvėrusios stora tylos siena. Nors incidentų jose toli gražu netrūksta. Vien ką reikštų prisiminti praėjusių metų pabaigą.
Antrąją šv. Kalėdų dieną Kuršėnų vaikų globos namų darbuotojams, kad galėtų sutramdyti du per šventes įsisiautėjusius globotinius, prireikė policijos pagalbos. Septyniolikmečiai atsidūrė areštinėje, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Spardydami duris chuliganai jas išlaužė, vėliau iškoliojo 17-mečius tramdyti bandančią prižiūrėtoją.
Dar žiauresnė istorija nutiko praėjusių metų rugsėjo pabaigoje. Į policiją kreipėsi vienų Vilniuje esančių vaikų globos namų darbuotoja – jai mažametis globotinis pasipasakojo, kad kiti šiuose namuose gyvenantys vaikai jį seksualiai prievartauja.
Policija apie tai jokios informacijos neteikė, nes nukentėjo vaikas. Pareigūnai tik patvirtino, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl mažamečio seksualinio prievartavimo. Už tokį nusikaltimą baudžiama laisvės atėmimu nuo trejų iki trylikos metų. Tačiau jei nusikaltėliai irgi yra mažamečiai, bausmės jie išvengs.
Daro, kaip nori
Žmogaus teisių stebėjimo instituto laikinai einanti direktorės pareigas Dovilė Šakalienė pasakojo, kad yra dvi priežastys, kodėl žinios apie problemas vaikų globos namuose nepatenka į viešumą
„Vaikų globos namų darbuotojams kartais nepakankamai rūpi auklėtiniai. Jeigu leidžiama, kad nutiktų tokie dalykai, kaip, pavyzdžiui, tai mergaitei. Akivaizdu, kad tarp darbuotojų ir globotinių nėra tokio ryšio, koks turėtų būti. Įsivaizduokite savo vaiką, kuriam kas nors nutinka. Tikrai neliksite abejingas tam ir darysite viską, kas įmanoma. Vaikų globos namuose to pritrūksta“, – sakė ji.
Anot D. Šakalienės, yra dar vienas dalykas, keliantis problemų globos namuose. Tai – nepriklausomo monotoringo sistemos trūkumas. „Tai, kas vyksta tose įstaigose, yra jų pačių reikalas. Tragiški atvejai išplaukia į paviršių ir sukelia skandalą tik išimtiniais atvejais. Pas mus dar išlikęs sovietinis mąstymas. Šiukšles sušluoti po kilimu ir apsimesti, kad nieko neįvyko“, – piktinosi D. Šakalienė.
Portalo balsas.lt pašnekovė pridūrė, kad tyla žmonėms reiškia saugumą: jeigu niekas nesužinos, niekas nesugalvos atlikti patikrinimą. „Gal kas nors praras darbo vietą, gal bus sumažintas finansavimas. Kai vyrauja toks mąstymas, nėra noro keistis. Neturėtume tikėtis, kad pačios įstaigos norės būti kitokios. Žmonės į pasikeitimus žiūri įtariai, su baime“, – apie esamą padėtį kalbėjo D. Šakalienė.
