Kaltinamoji moteris į teismą neatvyko. Kaip prieš posėdį žurnalistams sakė jos mama, jos kartu vaikščiojo po prekybos centrą ir moteris kažkur netikėtai pradingo, pas mamą liko jos daiktai ir telefonas. Į teismą kaltinamoji esą vykti nenorėjusi.
„Mudvi atvykome ir ji pabėgo prieš valandą laiko. Aš su ja buvau, minutę nusisukau ir ji pabėgo“, – teismui sakė kaltinamosios mama.
Pasak moters, kaltinamoji labai išgyvena, kad negali matytis su sūnumi. Vaikas auga globos įstaigoje, jo būklė gera. Kaltinamoji, pasak jos mamos, turi sveikatos problemų. Dabar vaiko močiutė tikisi, kad vaiką galės auginti ji.
Kaltinamajai neatvykus, byloje skelbiama pertrauka. Prokuroras paprašė į kitą posėdį kaltinamąją atvesdinti. Taip pat prašoma teismo paskirti jai gynėją.
„Kadangi jai buvo pranešta apie posėdį ir mama patvirtino, kad ji žino, net buvo atvykusi, manau, kad užtenka lengviausios priemonės“, – savo prašymą žurnalistams po posėdžio komentavo prokuroras Andrius Kiuršinas.
Kitas posėdis byloje numatytas gruodžio 13 dieną.
Bylos duomenimis, šių metų vasario 10-osios rytą kaltinamoji įmetė savo vaiką į kieme esantį daugiau nei 5 metrų gylio šulinį. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad tuo metu šulinys buvo beveik pilnas, o vandens temperatūra tesiekė 4 laipsnius, taigi kaltinamoji sukėlė realų pavojų savo sūnaus gyvybei.
Išsigandusi to, ką padarė, tuoj pat nubėgo pas šalia gyvenantį kaimyną, kuris atbėgęs ištraukė berniuką iš šulinio ir jį atgaivino.
Motina pati iškvietė ir greitąją pagalbą, kuri nedelsiant išsivežė ją su sūnumi į ligoninę.
Remiantis teismo psichologinės ekspertizės išvadomis, kaltinamoji įvykio metu jautė didelę emocinę įtampą, tačiau, specialistų tvirtinimu, galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.
Teismo nutartimi moteriai buvo paskirta kardomoji priemonė – namų areštas bei įsipareigojimas gyventi atskirai nuo sūnaus.
Prokuroras teismo neprašė sugriežtinti kardomosios priemonės, nes kaltinamoji, pasak jo, kardomosios priemonės įpareigojimus vykdė, nors ir būta keleto pažeidimų.
Kaltinamoji prisipažįsta padariusi šį nusikaltimą ir labai gailisi. Už pasikėsinimą nužudyti savo vaiką jai gresia laisvės atėmimas nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Bausmė gali būti švelninama remiantis Baudžiamojo kodekso 62 straipsniu, kuris numato, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą.
