Nors ypatingų atrankos kriterijų projekto dalyviams nėra ir jame gali dalyvauti visi susidomėję, dalyvavimo šiame projekte negalima pavadinti paprastu. Pirmiausia dėl to, kad kai kurie jo dalyviai pirmą kartą savo gyvenime susipažįsta su savanoriavimu.
Apie atradimus, kuriuos projektas atneša ne tik jo dalyviams, bet ir su jais dirbantiems policijos pareigūnams, pasakoja Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresnioji specialistė (bendruomenės pareigūnė) Vilma Ancikevičienė.
3 dienų mokymai – iššūkis
Pokalbio pradžioje Vilma Ancikevičienė pasidžiaugia, kad projekto garsinimui ir plėtrai labai padėjo geri ryšiai ir bendradarbiavimas su Kelmės darbo birža. Būtent Darbo biržoje registruotiems jaunuoliams siūloma išbandyti savo jėgas policijoje.
„Nuo pat pradžių žmonių atsirado gana daug. Tačiau ne visi degė šita mintimi, buvo ir pasyvaus žiūrėjimo į savanorystę. Supratau, kad daugelis tų niekur nedirbančių ir nesimokančių jaunuolių nelabai praktiškai suvokia, kas yra savanorystė. Galbūt jaunimui vis dar trūksta su tuo susijusios informacijos. Kai jie sužinojo, jog dar reikėtų dalyvauti 3 dienų mokymuose, sėdėti, klausyti – veido išraiškos pasidarė visai liūdnos. Bet pasikalbėjus, papasakojus, pavyko įtikinti, kad tai bus naudinga“, – pasakoja pašnekovė.
Pareigūnės pastangų dėka projekte dalyvavo jau 11 žmonių, daugiausiai 19–20 metų amžiaus. „Sakyčiau, kaip nedideliam miestui – šis rezultatas labai geras“, – įvertina V. Ancikevičienė.
Sėdėjimą prie televizoriaus pakeitė veikla
Savanoriai policijoje turi atlikti 200 valandų praktiką. Jos metu jie gali išbandyti save įvairiose policijos veiklos srityse. „Kadangi esu bendruomenės pareigūnė, dirbdami drauge su manimi, savanoriai galėjo bendrauti su žmonėmis, dalyvauti organizuojant įvairius renginius. Manau, jiems viskas labai patiko būtent dėl tokio plataus veiklų spektro. Be to, jie galėjo dirbti ir su kitais pareigūnais –– išbandyti save ir migracijos skyriuje, raštinėje, dirbdami su apylinkės inspektoriais ir operatyvaus valdymo skyriuje, nustatinėjant eismo pažeidėjus“, – pasakoja pareigūnė.
Ji pastebi, kad didesnį susidomėjimą policijos darbu iškart parodė tie, kas svajojo tapti policininkais ir galvojo apie stojimą į policijos mokyklą. „Tačiau nuoširdžiai veiklose dalyvavo ir tie jauni žmonės, kurie anksčiau laiką leisdavo prie televizoriaus. Jie tikrai atrado daug naujo“, – dalijasi įspūdžiais V. Ancikevičienė.
„Su jais smagu dirbti“
Kalbėdama apie tai, ką savanoriams suteikė galimybė iš arti pamatyti policijos darbą, V. Ancikevičienė priduria, kad jai bei kitiems pareigūnams savanoriai taip pat pažėrė atradimų. Be to, buvo puiki paspirtis darbuose. „Savanoriai labai mums pagelbėjo, ypatingai vasarą. Su jais tiesiog smagu dirbti. Visi į savo pareigas žiūrėjo itin atsakingai“, – sako ji.
Pašnekovė pažymi, kad nuo pat pradžių visiškai pasitikėjo jaunais žmonėmis ir jie šio pasitikėjimo neapvylė: „Manau, kad jie pajuto, kad jais pasitikima ir stengėsi šį pasitikėjimą pateisinti. Aišku, kalbėjome su jais apie tai, jog policijos savanoris turi rodyti gerą pavyzdį. Šia prasme jis lygus policijos pareigūnui“.
Jaunuoliai, kurie aktyviai savanoriavo policijoje pernai vasarą, net įstoję mokytis arba išvažiavę į kitą miestą vis randa progą užsukti pas Vilmą Ancikevičienę. „Ateina ir sako – bus vasara, mielai padėsime. Bendraujame iki šiol. Manau, kad tai geriausias įrodymas, jog pavyko rasti bendrą kalbą“, – šypsosi policijos pareigūnė.
