Iš Vokietijos atvykusi moteris ir jos mažametė dukra tapo mūsų šalies įstatymų įkaitėmis. Nė penkerių metukų neturinti mergaitė nebegali sugrįžti į Vokietiją, tačiau negali ir likti Lietuvoje. Per tris viešnagės Lietuvoje savaites ji tapo nelegale, nes mamai nepavyko gauti dukros kelionei reikalingo paso.
Pagalbos ieškančiai moteriai padėti negalėjo Migracijos, Civilinės metrikacijos skyrių, Vaikų teisių apsaugos tarnybos, Teisingumo ministerijos pareigūnai. Remdamiesi konvencijomis, tarptautine teise, o labiausiai - Lietuvos įstatymais, jie reikalavo vis naujų ir naujų dokumentų arba paties mergaitės tėvo, gyvenančio Vokietijoje.
Nori į Vokietiją
Devynerius metus Vokietijoje gyvenanti Jelena Bernadickienė liepos pabaigoje atvyko į Klaipėdą. Paviešėti pas tėvus su keturiais vaikais atvykusi 32 metų moteris tikėjosi praleisti puikias atostogas. Tačiau užuot pailsėjusi ji pavargo bevaikščiodama iš vienos įstaigos į kitą, o pasiilgtų artimųjų ir vaikų ji nemato ištisas dienas.
Dvylikos ir aštuonerių metų sūnus bei šešerių ir nė penkerių metukų neturinčias dukreles auginanti motina sako dar niekada nebuvo patekusi į tokį užburtą ratą, kaip Lietuvoje, ir trokšta vieno - kuo greičiau su vaikais vėl atsidurti Vokietijoje.
Jelena yra Lietuvos pilietė, nors ir turi leidimą gyventi Vokietijoje. Du jos vaikai yra Lietuvos piliečiai, vyresnioji dukra - Vokietijos pilietė.
Tėvas - iš Tuniso
Kai prieš daugiau nei ketverius metus Vokietijoje gimė jos mažoji Emira, visi žinojo, kad šios šalies pilietybės ji negaus, nes mama yra lietuvė, o tėtis - Tuniso pilietis. Kadangi vaikas gimė ne santuokoje, buvo aišku, kad mergaitės pilietybė bus kaip ir mamos, nebent tam prieštarautų tėvas. Tėvystę oficialiai pripažinęs tunisietis dėl dukros pilietybės pretenzijų neturėjo.
Todėl mažylė, sulaukusi vos metukų, pirmą kartą į mūsų šalį atvyko su lietuviškais dokumentais. Lietuvos ambasados Vokietijoje pareigūnai mergaitei išdavė vaiko kelionės dokumentą, su kuriuo ji be jokių problemų lankėsi pas senelius.
Ambasada padėjo
Tačiau nuo praėjusių metų pradžios tokie dokumentai nebeišduodami, o vaikai keliauti į užsienio šalis gali tik su pasu. Apie tai Jelena sužinojo, kai iki suplanuotos kelionės į gimtinę buvo likusios kelios savaitės. Lietuvos ambasadoje jai paaiškino, kad Lietuvos piliečio paso išdavimas Vokietijoje užtruktų porą mėnesių ir daugiau, o tiek laiko šeima nebeturėjo. Ambasados pareigūnai moteriai patarė Emiros pasą gauti sugrįžus į Lietuvą, nes už atitinkamą mokestį tai galima padaryti per savaitę ar per parą. Kad mažametė neliktų be jokio dokumento, buvo išduotas asmens grįžimo pažymėjimas.
Jelena ambasadoje išsiaiškino, kokių dokumentų iš Vokietijos jai gali prireikti tvarkant vaiko pasą, ne kartą dėl to paties iš Vokietijos skambino į mūsų šalies institucijas. Moteris sugrįžo rami. Ji atsivežė viską, ko reikia.
Ėmė siuntinėti
Nuvykusi į Klaipėdos migracijos skyrių, moteris pradėjo savaites besitęsiantį dokumentų tvarkymą. Šioje įstaigoje jai pasakė, kad apie lietuvišką dukros pasą kalbėtis bus galima tik tada, kai ji turės lietuvišką Emiros gimimo liudijimą. Vokiškasis, nors ir patvirtintas notarų, Lietuvoje negalioja, nes ant jo nėra mergaitės asmens kodo.
Nuėjusi į Klaipėdos civilinės metrikacijos skyrių gimimo liudijimo, Jelena labai nustebo, mat staiga paaiškėjo, kad tėvystės pripažinimo dokumentą Vokietijoje išdavė ne ta institucija.
Vokietijoje tėvystės pripažinimo pažymas išduoda Jaunimo taryba, kuri yra lietuviškos Vaikų teisių apsaugos tarnybos analogas.
Moteriai buvo patarta kreiptis konsultacijos į Teisingumo ministeriją, atsižadėti vaiko tėvo ir Emirą registruoti kaip vienišos motinos vaiką arba išsikvieti į Lietuvą mergaitės tėvą, kuris mūsų šalyje paliudytų, jog pripažįsta tėvystę.
Kelia skandalą?
Klaipėdos civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Gražina Misevičienė, išgirdusi, kad Emiros likimu pradėjo domėtis žurnalistai, pyktelėjusi išrėžė, jog motina, užuot tinkamai susitvarkiusi dokumentus, nori eiti lengviausiu keliu - sukelti skandalą. Pasak jos, Vokietija ir Lietuva nėra pasirašiusios teisinės pagalbos sutarties, todėl visi dokumentai turi būti tvarkomi lietuviškai ir tvirtinami notaro.
G.Misevičienė pasakojo davusi Jelenai telefono numerį ir liepusi kreiptis į Teisingumo ministeriją, kur moteriai turėjo išaiškinti, ar jos atsivežtas leidimas tinka, ar ne.
Vakar ministerijos Teisinių institucijų departamento vyriausioji specialistė Jūratė Radzevičienė „Klaipėdai“ patvirtino, kad mūsų šalyje niekas nežino, kas Vokietijoje yra Jaunimo taryba, ir jos išduotų dokumentų nepripažįsta, todėl Emiros tėvui telieka dvi išeitys: nuvykti pas Lietuvos konsulą Vokietijoje ir surašyti naują tėvystės pripažinimo dokumentą arba atvykti į Lietuvą.
Tunisietis pyksta
Emiros tėvas atvykti į Lietuvą negali, nes darbdavys nesuteikia atostogų, o vykti į Lietuvos konsulatą, esantį už kelių šimtų kilometrų, jam atrodo kvaila. Jelena teigia, kad dėl tokios lietuviškos tvarkos jis jau užpyko ir liepia greičiau sugrįžti į Vokietiją. Jei Lietuvos įstatymai savo šalies piliečiams sukuria nepaaiškinamas kliūtis, jis žadėjo pasirūpinti, kad Emirai būtų suteikta Tuniso pilietybė.
Tačiau Emira dabar nebeturi teisės grįžti į Vokietiją, nes Lietuvos ambasadoje išduotas kelionės dokumentas jau nebegalioja, o ir išduotasis buvo tik kelionei į vieną pusę.
Deportuoti negali
Klaipėdos migracijos skyriaus viršininkė Svetlana Chodina vakar dar kartą patvirtino, kad kol mergaitė neturi lietuviško asmens kodo, tol jai negali išduoti jokio dokumento, su kuriuo galėtų sugrįžti į Vokietiją. S.Chodina pripažino, kad Emira šiuo metu yra nelegalė.
Pasidomėjus, ar nelegalę galima deportuoti iš Lietuvos ir taip išspręsti užsitęsusias visos šeimos kančias, S.Chodina atsakė, kad vaikų deportuoti jie negali, juo labiau kad mergaitės mama yra Lietuvos pilietė.
Nusipirko bilietus
Jelena bijo prognozuoti, kaip susiklostys toliau jos dukros likimas. Šeima rugpjūčio 31 dieną jau turi išvykti į Vokietiją. Yra nupirkti kelionės bilietai, vaikai turės pradėti lankyti mokyklą.
Ji neįsivaizduoja, kaip galėtų palikti Emirą Lietuvoje. Ašarojanti močiutė pasakojo, kad su nuolatos Vokietijoje gyvenančia anūke ji jau sunkiai gali susikalbėti gimtąja kalba. Negana to, mergaitė labai prisirišusi prie mamos, brolių ir sesers. Vaikų išsiskyrimas būtų trauma ir vyresnėliams. Kartą mama išėjo į parduotuvę. Kai mažoji jos pasigedo, artimieji pajuokavo, jog mama ją paliko ir išvažiavo į Vokietiją. Išsigandusią mergaitę mamai teko ilgai raminti.
“Klaipėda” (http://www.klaipeda.daily.lt)
