Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atlikta audito ataskaita parodė, kad savižudybių prevencijos ir pagalbos asmenims, susijusiems su savižudybės rizika yra fragmentiška ir neveiksni.
Valstybės kontrolės 1-ojo audito departamento direktorius Laimonas Čiakas tikina, kad juos neramina kelios po tyrimo pastebėtos probleminės sritys.
„Šalyje savižudybių prevencija ir pagalba asmenims yra teikiama fragmentiškai, nėra prevencijos strategijos. Tokio dokumento, kuriame būtų viskas sudėliota, ką reikia daryti, kokių priemonių imtis, tai to nėra. Žmonės, kuriems pagalba yra reikalinga nėra identifikuojami, nėra pakankamas paslaugų prieinamumas. Nėra ir patvirtino pagalbos teikimo schemos“, - problemas dėsto L.Čiakas.
„Nėra paruošiami ir žmonės, kurie turėtų pastebėti tokią riziką. Pavyzdžiui, tikrai jautri vieta - darbo birža. Tie darbuotojai nėra apmokyti atpažinti savižudybių riziką. Kitas aspektas, bendro ugdymo mokyklos. Mūsų analizė parodė, kad daugiau, nei pusėje bendrojo ugdymo mokyklų neturi psichologo. Nebūtina vienai mokyklai jį vieną ir turėti, bet kažkaip naudotis tomis paslaugomis, kad būtų įmanomas tas prieinamumas“, - pasakoja valstybės kontrolės atstovas.
Nėra vientisos sistemos
L.Čiakas taip pat teigė, kad nėra ne tik vieningos gydymo sistemos, tačiau ir informacija apie į savižudybę linkusius, ar jau ranką prieš save bandžiusius pakelti asmenys, nėra dalinamasi.
„Dar baisiau, nacionaliniu mastu nėra sistemos bendros tarp gydymo įstaigų apie asmenis, kurie yra linkę žudytis. Nėra nurodyta niekur, ar jie bandė žudytis anksčiau. Nenumatyta, kurie specialistai ir kokiu periodiškumu darbuotojas turi palaikyti ryšį su asmeniu, pakėlusiu prieš save ranką“, - tikina atstovas.
Savižudybių prevencijos biuro vadovas Mantas Strička atkreipia dėmesį ir į kitą problemą – nepakankamą priežiūrą ir duomenų rinkimą apie nusižudyti bandžiusius asmenis.
„Bandymų nusižudyti yra fiksuojama labai nedaug. Jei nusižudo apie 800 žmonių, tai bandymų yra fiksuojama apie 1500. Didžioji dalis yra fiksuojamas Vilniaus mieste, kur yra mažiausias savižudybių skaičius. Atrodo žmonės Lietuvoje žudosi, bet niekada nebando žudytis“, - tikina M.Strička.
Nemėginama suvokti priežasčių
Komisijos pirmininkas Mykolas Majauskas kaip vieną iš esminių problemų išskyrė mokslinių tyrimų trūkumą. „Mums trūksta rimtų mokslinių darbų, tos vadinamos psichologinės autopsijos. Kurios metu būtų apklausiami artimieji ir bandoma suprasti aplinkybes, kodėl žmogus pasitraukė iš gyvenimo. Stebėti, kur lankėsi, koks gydymas jam buvo skirtas ir kurioje vietoje sveikatos apsaugos sistema nesuveikė“, - tikina konservatorius.
Taip pat Seimo narys išskyrė ir skubios anoniminės psichologinės pagalbos poreikį. „Skubi pagalba turi būti suteikiama, ne tik kai koja lūžta. Tai tokia skubi pagalba vis dar nėra pilnai prieinama, o jei ir yra, tai ji nėra prieinama anonimiškai. O žmonės paprasčiausiai bijo kreiptis“, - pasakoja M.Majauskas.
Daugiausiai žmonių nusižudo Marijampolės, Alytaus, Tauragės, Utenos apskrityse. Vyrai žudosi du kartus daugiau, nei moterys. Dažniausiai jie vidutinio amžiaus. Kaimo gyventojai ranką prieš save pakelia kelis kartus daugiau, nei tai daro miestiečiai.
