Lietuva yra viena iš lyderių pagal savižudybes pasaulyje. Kokios šio reiškinio šaknys pabandė išsiaiškinti leidinio Süddeutsche Zeitung žurnalistė Katina Kalvait.
Savo publikacijoje ji atskleidžia, jog Lietuvoje savižudybių skaičius yra 4 kartus didesnis nei Vokietijoje. Tačiau niekas nesugeba atsakyti, kodėl toks reiškinys vis dar vyrauja Lietuvoje.
Šalia jaunos ES narės, siekiančios modernizuotis, vyrauja ir kitokia Lietuva, agrarinė, skurdi, nutolusi nuo savo šaknų. Žurnalistė rašo, jog tie, kas sugeba ir turi galimybių, bėga į miestus.
Likę regionuose dažnai prasigeria, nes neturi vilties ir nemato tikslo. Pasak mokslininkės O. Davidonienės, „net apie 80 nuošimčių savižudybių susiję su alkoholio vartojimu". Žurnalistė teigia, jog valdžią šios problemos nemato, nes užsiėmusi finansinės krizės procesais ir didžiulės bedarbystės mažinimu.
Tačiau ne visi tokie abejingi šiai problemai, teigiama publikacijoje. Žurnalistė mini, jog muzikos žvaigždė Andrius Mamontovas kur tik gali propaguoja savo sukurtą pagalbos liniją ir kalba apie žmones, norinčius pasitraukti iš šio pasaulio.
Menininkas pasakoja, kaip padėti tokiems žmonėms, kurie prakalbo apie savižudybę. pagalbos telefonas veikia 24 val. per dieną, 7 dienas savaitėje.
Vien tik iš sostinės į šią liniją skambinama apie 100 tūkst. kartų per metus, o visoje šalyje sulaukiama net 2 mln. skambučių.
Lietuvos mokslininkai teigia, jog ne tik alkoholizmas didina savižudybių skaičių. Žurnalistės teigimu, didelią įtaką tam daro ir TSRS griuvimas. Tuo labiau, kad tarp pirmaujančių pagal savižudybių skaičių šalių dauguma yra buvusio Rytų bloko valstybės.
Leidinyje pateikiama savižudybių statistika, kurioje matomos savižudybių tendencijos per pastaruosius keletą dešimtmečių. Iki Antrojo pasaulinio karo savižudybių buvo mažai, tačiau su nacių atėjimu kreivė stipriai pakilo į viršų.
Dar vienas kreivės kilimas prasidėjo po antrosios sovietų okupacijos 1944 m. Po Stalino mirties savižudybių skaičius sumažėjo, tada ore sklandė laisvės nuotaikos.
Tačiau po to kreivė vėl pradėjo kilti iki pat perestroikos. Tačiau po perestroikos pabaigos ir nepriklausomybės atgavimo praėjus kiek laiko, kreivė vėl pradėjo kilti. Ir tik Lietuvai įstojus į ES 2004 m. savižudybių skaičius kiek sumažėjo.
Psichologinės pagalbos telefonai:
Psichologinės pagalbos tarnyba | Telefono numeris | Darbo laikas |
Vaikų linija www.vaikulinija.lt | 8 800 11111 | Kasdien 11.00-21.00 |
Jaunimo linija www.jaunimolinija.lt | 8 800 28888 | I-V 16.00-7.00 VI-VII visą parą |
Vilties linija, psichologinė pagalba suaugusiems www.kpsc.lt | 8 800 60700 | Visą parą |
Pagalbos moterims linija | 8 800 66366 | I-V 10.00-21.00 |
Linija Doverija (pagalba teikiama rusų kalba) | 8 800 77277 | I-V 16.00-20.00 |
Dingusių žmonių šeimų paramos centras | 8 800 26161 8 5 2773135 | I-V 8.00-16.00 Visą parą |
Panevėžio paguodos telefonas | 8 45 500965 | I-V 20.00-8.00 |
Vilniaus moterų namų krizių centras | 8 800 22008 | I-V 9.00-17.00 |
Vaiko raidos centras | 8 5 275 75 64 | Visą parą |
Pokalbiai 8-800 linija yra nemokami
Psichologinė pagalba Lietuvoje yra teikiama ir internetu:
Vaikų linija: registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.vaikulinija.lt. atsako per 2 dienas
Jaunimo linija: registruotis ir rašyti svetainėje: http://jppc.lt/draugas, atsako per 3 dienas
Vilties linija: rašyti svetainėje: http://paklausk.kpsc.lt. atsako per 3 dienas
Šiaulių jaunimo linija: [email protected], per 3 dienas