Savižudybė yra dešimta pagal dažnumą mirties priežastis pasaulyje. Spėjama, kad kasmet prieš save ranką pakelia apie milijoną žmonių.
Užkirsti kelią savižudybei sunku, nes jai įtakos turi daug veiksnių. 90 proc. tų, kurie nusižudė, turėjo tokių psichikos sutrikimų, kaip, pavyzdžiui, anoreksija, dėmesio stoka ar kūno dismorfija. Tačiau dažniausia savižudybės priežastys yra depresija. Kitas veiksnys gali būti liga ar negalia. Savižudybės riziką didina vėžiniai susirgimai, ŽIV/AIDS, epilepsija ir kai kurie kiti fiziniai negalavimai. Paskatinti žmogų pakelti prieš save ranką gali ir seksualinis išnaudojimas, fizinė prievarta, taip pat gamtos katastrofos ar netgi garsenybių mirtis. Vyrai žudosi taikydami smurtiškesnius metodus, nei moterys. Jie, pavyzdžiui, pasikaria arba nusišauna. Moterys dažniau nuodijasi. Tačiau Pietų Azijoje tarp moterų paplitęs susideginimas.
Tyrimai rodo, kad šiaurinėse Europos šalyse žmonės žudosi daugiau nei pietinėse. Daugiau kaip 30 proc. visų savižudybių fiksuojama Kinijoje. Pramoninėse valstybėse mirtį savo noru pasirenka daugiau vyrų nei moterų. Tačiau Kinijoje nusižudo daugiau moterų. Savižudybės procentas yra didesnis tarp vyresnio amžiaus žmonių, nors per pastaruosius 50 metų padaugėjo jaunesnių gyventojų savižudybių, pirmiausiai - tarp vyrų. Remiantis tyrimo rezultatais, į savižudybę labiau linkę pavasarį arba ankstyvą vasarą gimę žmonės.
Iškalbingi psichologinės pagalbos skaičiai
277 038 atsiliepti skambučiai. daugiau kaip 6 milijonai bandymų prisiskambinti. Šiuos skaičius, kalbėdama apie 2011-uosius metus, įvardija Lietuvos telefoninių psichologinės pagalbos tarnybų asociacija (LTPPTA).
Šios tarnybos žmonėms padeda dėl pačių įvairiausių sunkumų: santykių problemų, smurto namuose, patyčių mokykloje ir kt., taip pat savižudybių rizikos atvejais. Tarnybų teikiama pagalba yra nemokama, anonimiška ir lengvai pasiekiama, tačiau akivaizdu, kad jos nepakanka.
LTPPTA duomenimis, dažniausiai į emocinės paramos tarnybas 2011 metais skambino vaikai ir paaugliai nuo 11 iki 16 metų. Šio amžiaus skambintojai sudarė 21,4 procentą visų skambinusiųjų. 16,7 proc. skambintojų buvo vaikai nuo 7 iki 11 metų. Dar viena skambintojų kategorija – jaunuoliai nuo 16 iki 18 metų, jie sudarė 6,1 proc. visų skambinusiųjų.
Pagrindinėmis problemomis, dėl kurių jauni žmonės kreipėsi pagalbos, įvardijamos šios: santykiai su tėvais (9,05 proc. visų problemų skaičiaus), savižudybės (7,55 proc.), santykiais su kitos lyties atstovais (7,26 proc.), neturėjimas ką veikti (5,49), santykiais su draugais (5,12 proc.), fizinė sveikata (4,76 proc.) ir kt. Suaugę žmonės į pagalbos telefonu linijas skambino dėl tokių juos slegiančių problemų, kaip: psichinė sveikata (9,82 proc. visų problemų skaičiaus), santykiai su sutuoktiniu/partneriu (8,95 proc.), alkoholis ir jo sukeliamos problemos (4,62 proc.), santykiai su vaikais (3,65 proc.), finansiniai sunkumai (2,86 proc.) ir kt. Tuo tarpu vaikų patiriamos problemos yra būdingos jų amžiui: sunkumai, bendraujant su bendraamžiais (12,31 proc. visų problemų skaičiaus), patyčios (9,96 proc.), sunkumai santykiuose su tėvais (8,16 proc.), fizinės sveikatos sunkumai (5,37 proc.), patirta fizinė prievarta (5,24 proc.), laisvalaikio ir užimtumo (3,91 proc.).
Psichologė: žinomi žmonės nešioja kaukes
Savižudybės tarp žinomų žmonių taip pat darosi vis dažnesnės, todėl kyla klausimas, kodėl žinomi ir iš pirmo žvilgsnio viską turintys žmonės ryžtasi pasitraukti iš gyvenimo.
Psichologė-psichoterapeutė Genovaitė Petronienė teigia, jog žinomi žmonės dažnai nešioja „kaukes“, tad nuslėpti savo tikrąją būseną jiems netgi lengviau negu kitiems. „Populiarūs, žinomi žmonės, daug ir dažnai bendraujantys su kitais, tarsi užsideda kaukes, už kurių slepia savo tikruosius jausmus ir emocijas. Kad jie skendi depresijoje, išgyvena ir yra sugniužę, galima nė neįtarti“, – sako G. Petronienė.
Pasak jos, tokie žmonės dažnai meluoja net sau. „Palūžęs žmogus neretai net sau negali pripažinti, jog jaučiasi ypač blogai ar galvoja apie pasitraukimą iš gyvenimo, tad kaltinti artimųjų ar draugų, jog jie nepastebėjo tikrosios žmogaus būsenos – negalima“, – tikina G. Petronienė. Ji yra įsitikinusi, jog spontaniškai žmonės nesižudo. „Dažnai gali „pribaigti“ tiesiog paskutinis lašas. O tuo „lašu“ gali tapti bet kas – kad ir kivirčas šeimoje. Bet paprastai žmogus, kuris, kaip mums atrodo, staiga nusižudo, jau kuris laikas būna išsiderinęs, sutrikęs, nematantis prasmės gyventi“, – teigia G. Petronienė.
Anot jos, apie savižudybę mąstantis žmogus dažnai niekam nesipasakoja dėl to, kad iš anksto būna nusprendęs, jog jam niekas negali padėti. Būna tarsi apimtas transo būsenos ir nebetiki jokia pagalba. „Jeigu artimieji pastebi nors kokį ženklą, jog žmogus kremtasi, išgyvena ar užsimena apie savižudybę, tokį reikia nedelsiant „tempti“ pas gydytojus. Jeigu vis dėlto gydytis kategoriškai atsisakoma, artimieji turi mesti visas jėgas ir bandyti prakalbinti tokį užsisklendusį žmogų. Klausimo „Ar viskas gerai?“ šiuo atveju nepakanka – tenka įdėti be galo daug darbo ir laiko, vis dėlto reikia bandyti“, – įsitikinusi G. Petronienė.
Pasak gydytojos, žinomų žmonių savižudybės neigiamai veikia ir aplinkinius. „Kai kurie žmonės pagalvoja, kad jeigu jau populiarus žmogus ryžosi tokiam žingsniui, tai galbūt savižudybė iš tiesų yra gera išeitis. Štai po jaunimo garbinamo „Nirvanos“ grupės lyderio Kurto Kobaino savižudybės gerokai padaugėjo nusprendusiųjų pasitraukti iš gyvenimo savo noru“, – sako psichologė-psichoterapeutė G. Petronienė.
Vis dėlto savižudybė niekada nebūna išeitis. Anot gydytojos, gyvenimas tuo ir gražus, kad margas – po juodžiausių akimirkų visada ateina gražių dienų, kurių tikrai verta sulaukti.
Psichologinė pagalba telefonu:
Vilties linija – 116 123 Darbo laikas: visą parą. Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai.
Jaunimo linija – 8 800 28 888 Darbo laikas: visą parą. Emocinę paramą teikia: savanoriai.
Vaikų linija – 116 111 Darbo laikas: 11.00–21.00 kasdien. Emocinę paramą teikia: savanoriai.
Pagalbos moterims linija – 8 800 66 366 Darbo laikas: 10.00–21.00 pirmadieniais – penktadieniais. Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai.
Linija doverija (rusų kalba) – 8 800 77 277 Darbo laikas: 16.00–20.00 pirmadieniais-penktadieniais. Emocinę paramą teikia: savanoriai-moksleiviai. Parama teikiama rusų kalba. Linija skirta paaugliams ir jaunimui.
