Šilumos tiekėjams visoje Lietuvoje prašant leidimo kelti šilumos kainas, savivaldybių vadovai, kurie šių įkainių tvirtinimo atsakomybe oficialiai dalijasi su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, kreipėsi į Vyriausybę ir Seimą. Vadinamąjį „Dubingių memorandumą“ pasirašę 7 miestų ir rajonų merai prašo skubių Šilumos ūkio įstatymo pataisų, kurios savivaldybėms esą suteiktų ne tik formalių, bet ir „realių galių“.
Siūlomi pakeitimai šilumos kainų skaičiavimo metodikos rengimą deleguotų nebe Kainų komisijai, o nepriklausomiems ekspertams, praneša sostinės savivaldybė.
Vietos valdžia taip pat ragina mokestinėmis lengvatomis skatinti atsinaujinančius išteklius naudojančią energetiką, o daugiabučių namų renovacijai skirti tiek lėšų, kiek reikia patenkinti visų renovacijai pasirengusių daugiabučių namų bendrijų prašymams.
„Šiuo metu gaunasi taip, kad savivaldybės atsakingos už viešąją paslaugą – šildymą, tačiau realiai įtakos šilumos ūkių valdymui neturi. Prašome labai nedaug – tegul Vyriausybė nuima nuo mūsų atsakomybę arba šia atsakomybe dalinamės perpus“, - aiškina Marijampolės miesto meras Rolandas Jonikaitis.
Kreipimąsi taip pat pasirašė Kauno, Šiaulių, Telšių, Trakų ir Pagėgių merai.
Anot Vilniaus mero Juozo Imbraso, šiuo metu „šalyje nėra tinkamai užtikrintas šilumos ūkių valdymo skaidrumas ir efektyvumas“.
Lrt.lt primena, kad Vilnius jau kurį laiką ginčijasi su Kainų komisija: „Vilniaus energija“ prašo leisti šilumos kainą didinti 53 proc. ir Kainų komisija brangimą palaiko savo poziciją grįsdama išaugusiomis kuro kainomis, tačiau sostinės valdžia tvirtina, jog tarifai tiek didėti neturi.
Šiluma branginama daugelyje Lietuvos miestų. Tarkime, nuo liepos centralizuotai tiekiamas šildymas Panevėžyje ir aplinkiniuose rajonuose brangs 47,4 proc., Klaipėdoje – 29 proc., Šilalėje – 42 proc.
Kainų komisijos atstovai sako, kad savivaldybių iniciatyva nėra bloga, jei tik neturės politinio atspalvio.
