Šiaulių miesto savivaldybė „Laiko“ kino teatro patalpas vėl nori atiduoti privačiai bendrovei, kuri prieš keleris metus, išsikraustydama iš šių patalpų, išsivežė net salės kėdes.
Valdininkai numušė nuomos kainą ir sukūrė konkurso sąlygas, idealiai tinkančias tai pačiai bendrovei. Kiti pasiūlymai, kaip panaudoti „Laiko“ patalpas, valdininkų liko neišgirsti.
Krito kaina, bet ne paskirtis
Šiaulių miesto taryba ateinantį ketvirtadienį spręs, ar rengti naują buvusio „Laiko“ kino teatro patalpų nuomos konkursą. Vieno kvadratinio metro nuomos kaina nuo prieš keleris metus buvusių 11 litų, numušta iki 1,5 lito.
Nurodyta būtina sąlyga: pagrindinė nuomininko veikla – kino filmų rodymas.
Savivaldybės Turto valdymo ir apskaitos poskyrio vedėjos Irenos Krugiškienės teigimu, patalpų paskirtis – kino teatras.
„Kėdžių nėra, aparatūros kino filmams rodyti nėra, bet patalpų paskirtis dokumentuose aiškiai nurodyta ir Patalpų skirstymo komisija nurodė, kad būtų jos prisilaikoma. Norint keisti patalpų paskirtį reikėtų Savivaldybei rengti techninį projektą, tai kainuoja nemažus pinigus“, – aiškino I. Krugiškienė.
„Laike“ filmai nebedemonstruojami nuo 2009 metų kovo mėnesio.
Renkasi buvę „kadrai“?
Kino salės kėdes ir filmų demonstravimo aparatūrą išmontavo ir išsivežė anksčiau šias patalpas nuomojusi UAB „Amfiteatro filmai“, nes tai buvo jų turtas.
„Amfiteatro filmai“ vadovauja Eugenijus Civilka, buvęs “Saulės“ ir “Laiko“ kino teatrų direktorius, kol šie kino teatrai priklausė Savivaldybei. Vėliau E. Civilka, perėjęs vadovauti privačiai bendrovei “Amfiteatro filmai“, ir toliau valdė abu senuosius Šiaulių kino teatrus.
Šiuo metu „Amfiteatro filmai“ “Tilžė“ prekybos centre turi kino teatrą “Atlantis cinemas“.
Išsikraustant iš „Laiko“ kino teatro privačiai bendrovei vadovaujantis E Civilka ne kartą buvo užsiminęs, kad dirbtų šiose patalpose, jeigu būtų sumažinta nuomos kaina. Valdininkai kainą dabar sumažino. Ar tai įvyko pagal E. Civilkos pageidavimą?
„Norėtųsi, kad Šiauliuose būtų dar vienas kino teatras“, – atsakė I. Krugiškienė.
Direktorius atskleidė kortas
„Mane iš Savivaldybės susirado ir klausė, ar norėtumėme, ar galėtumėme nuomotis ir išlaikyti “Laiko“ kino teatrą“, – sakė UAB „Amfiteatro filmai“ direktorius E. Civilka.
Tai vyko dar prieš derinant konkurso sąlygas. Konkurso sąlygas Savivaldybės valdininkai specialiai taiko konkrečiai bendrovei?
Kitų neįsileidžia
2010 metais „Laiko“ patalpas buvo išsinuomojusi UAB “IRG projektai“, tačiau jiems nebuvo leista rekonstruoti patalpų. Bendrovė norėjo čia įrengti kavinę ir naktinį klubą, bet jai teko išsikraustyti net nepradėjus veiklos.
I. Krugiškienė prisiminė, kad buvo ir daugiau besidominčių „Laiko“ patalpomis.
„Buvo neseniai atėję pasikalbėti apie kažkokią kavinę, kultūrinius susibūrimus, bet nieko konkretaus neišgirdome. Jokių garantijų, jokio užtikrintumo“, – sakė I. Krugiškienė.
Prieš keletą metų buvo svarstytos „Laiko“ privatizavimo galimybės, vėliau – panaudojimo kitoms kultūros reikmėms. Šiaulių universitetas siūlė čia įkeldinti Gamtos muziejų. Pati Savivaldybės administracija svarstė panaudoti kino teatro veiklą koncertams ar spektakliams. Tačiau nė vienas planas nepavyko.
Kalbas, kad šiose patalpose nori įsikurti „Naisių vasaros teatras“ paneigė jo mecenatas Ramūnas Karbauskis: „Teatrui šios patalpos nepritaikytos, be to, mūsų teatras daugiau gastrolinis. Tikrai neturime jokių ketinimų į šias patalpas“.
I. Krugiškienės teigimu, Savivaldybė bulvare beturi tik tris objektus – „Laiko“ kino teatrą, ir dvi patalpas, kur įsikūrusios ginklų ir batų parduotuvės. Visi kiti bulvare Savivaldybei priklausę objektai privatizuoti.
Apklausa: „Šiaulių kraštas“ klausė šiauliečių, kokia veikla galėtų atgaivinti buvusį “Laiko“ kino teatrą?
„Vien su komercija sudegsime“
Vilius PURONAS, dizaineris:
– „Laiko“ kino teatras yra pačiame bulvaro centre su visa savo infrastruktūra – sale, kavine. Matau keletą šiauliečių grupių, kuriems būtų gera prisiglausti šioje erdvėje.
Retro žmones, kalbėjausi, domintų pažinčių klubo veikla, nes suaugusiems vienišiems žmonėms nėra kur Šiauliuose pasidėti, nėra kur gauti intelektinio „maisto“.
Jaunimui bulvare reikia erdvės ne tik po stogu rengti meninius vyksmus, bet ir išeiti į lauką. „Laiko“ patalpos ir bulvaro erdvė prie šio pastato labai tinkama tam.
„Laikas“ gali tapti įvairių kartų kultūriniu centru. Labai nenorėčiau, kad čia būtų vien komercinis pradas. Nes vien su komerciniais reikalais šioje erdvėje anksčiau, ar vėliau sudegsime ir jau degėme. Manau, kad Savivaldybė turėtų išlaikyti šį pastatą, o kultūros pajėgos įkurtų čia kultūros traukos centrą.
Bulvare nėra kultūrinės traukos
Remigijus RUOKIS, televizijos režisierius, muzikantas, renginių organizatorius:
– Miesto centras visame pasaulyje yra skiriamas pasilinksminimui ir poilsiui. Beveik visas Šiaulių bulvaras priklauso miesto oligarchams. Savivaldybė beturi vos kelias patalpas bulvare, tarp jų ir „Laiką“, kurį reikia išnaudoti gyventojų poreikiams, jeigu mes nenorime visai numarinti miesto. Kai čia nebeliks miestiečių, niekam nebereikės nei parduotuvių, nei bankų, užkariavusių bulvarą.
Bulvare reikia kultūrinių įstaigų, nes dabar jis merdėja. Atsidaro baras, o miesto valdžia galėtų skirti jam lengvatų tik tada, jeigu jis ne tik girdys, bet ir linksmins žmones gera muzika, gerais atlikėjais.
Bulvare nėra jokios traukos zonos žmonėms, kurie išsiilgę rimtesnio meno. Tam labai tiktų „Laikas“.
Kalėjimai statomi tiems, kurie neskaito knygų
Svajūnas SABALIAUSKAS, literatas, žurnalistas:
– Kultūra neturi pinigų kurtis bulvare, todėl Savivaldybė turi lankstytis ne privačiam verslui, o miestiečių poreikiams.
Į bulvarą turi ateiti literatūra, poezija. Šiauliuose poezijos pavasarėliai, į kuriuos susirenka apie šimtą žmonių, vyksta triukšmingoje gatvėje, kodėl ne bulvare, kur nėra mašinų?
Bulvare turi vykti knygų pristatymai, susitikimai su rašytojais. Tai būtų žymiai patraukliau, nei uždarose patalpose.
Dabar Lietuvoje statomi kalėjimai žmonėms, kurie niekada neskaitė knygų.
Rita ŽADEIKYTĖ
