Apie šimtą įtraukiųjų klasių nuo kitų mokslo metų bus steigiamos ruošiantis atitikti reikalavimams, kad bendrojo ugdymo mokyklos turi būti pasirengusios priimti specialiųjų poreikių vaikus, jei jų tėvai išreikš tokį pageidavimą.
Tokia nuostata įstatymuose įsigalios 2024 metais.
Bandomajam projektui savivaldybėms numatyta papildomai skirti daugiau nei 2 mln. eurų, antradienį pranešė ministerija.
„Politinių partijų susitarime dėl Lietuvos švietimo politikos yra numatyta, jog iki 2023 metų pabaigos bent penkiose savivaldybėse ir jų mokyklose bus išbandyti ir įdiegti įtraukiojo ugdymo modeliai ir priemonės. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šiuo metu svarsto tris skirtingus pilotinius įtraukiųjų klasių modelius, kurie būtų diegiami savivaldybėse, sutiksiančiose juos išbandyti savo mokyklose“, – pranešime cituojamas švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas Ignas Gaižiūnas.
Pirmasis – visiškos įtraukties – modelis siūlo ugdymą ir švietimo pagalbą mokiniams teikti įprastoje aplinkoje, klasėje. Vadovaujantis šiuo modeliu būtų formuojamos mažesnės nei paprastai klasės. Jose nuolat dirbtų nuo dviejų iki trijų suaugusiųjų: klasės mokytojas, mokytojo padėjėjas ir prie tam tikrų veiklų jungtųsi antrasis klasės mokytojas arba švietimo pagalbos specialistas.
Antrojo, judaus, modelio klasėse tam tikra pagalba, ugdymas mokiniui ar mokiniams gali būti teikiamas ne tik klasėje. Pagalbą, atskirai nuo visos klasės mokiniui ar jų grupelei teiktų antrasis mokytojas ar švietimo pagalbos specialistas, mokytojo padėjėjai.
Atviro arba srauto modelis numato, jog kelios vieną ugdymo programą įgyvendinančios klasės sudarytų vieną srautą. Organizuojant ugdymą, pritaikant programas mokinių srautas galėtų būti skirstomas į grupes ar pogrupius, atsižvelgiant į mokinių mokymosi tikslus.
Sraute dirbtų tiek mokytojų, kiek iš jo būtų galima suformuoti klasių. Srautui būtų priskirtas antrasis mokytojas arba švietimo pagalbos specialistas, mokytojo padėjėjai. Priklausomai nuo srauto dydžio bei jame esančių vaikų su specialiaisiais ugdymosi poreikiais galėtų būti priskirta ir daugiau mokytojų ar švietimo pagalbos specialistų.
Visuose įtraukiųjų klasių modeliuose vaikai, turintys įvairių specialiųjų ugdymosi poreikių, sudarytų ne daugiau nei penktadalį klasės mokinių.
Pasak I. Gaižiūno, klasių modeliai yra sąlyginiai, jų įgyvendinimas priklausys nuo konkrečios mokyklos ir mokinių poreikių, mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų. Mokyklos neprivalės rinktis tik vieno modelio, jos galėtų derinti skirtingus modelius skirtingoms klasėms, programoms.
„Norėčiau akcentuoti, jog tai nėra galutiniai modeliai. Juos dar diskutuosime su socialiniais partneriais, nevyriausybinėmis organizacijomis. Tai pilotiniai modeliai, kuriuos sieksime tobulinti pagal mokyklų rekomendacijas ir taip atrasti tinkamiausių būdų įgyvendinti įtraukties principus visose šalies mokyklose. Kai kurios mokyklos, organizuodamos ugdymą, panašiais modeliais vadovaujasi jau dabar“, – sakė I. Gaižiūnas.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2023–2029 metams yra numačiusi 136,1 mln. eurų stiprinti bendrojo ugdymo mokyklas įtraukiojo ugdymo srityje. Iš jų preliminariai 2023 metais rengiamasi skirti 6,2 mln. eurų, 2024 m. – 15,6 mln. eurų. Pasak ministerijos, finansavimas bus skiriamas mokymosi aplinkai ir mokytojams pasirengti, specialistams pritraukti, švietimo pagalbai plėsti.
Dabar bendrojo ugdymo mokyklose mokosi apie 90 proc. visų specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių. Praėjusiais mokslo metais specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių buvo 71,4 tūkst., jie sudarė apie 15 proc. visų moksleivių.
