Iki savivaldos rinkimų liko šiek daugiau nei mėnuo. Nuo rinkėjų valios priklausys, kokios jėgos ir asmenys perims savivaldybių vairus. Nors ne visada viskas rinkėjų rankose, kai susiburia paradoksalios koalicijos, bet rinkėjas yra ta ašis, apie kurią pradeda suktis naujas savivaldos etapas.
„Šiaulių krašto“ pokalbis apie savivaldybių patirtį, naujoves rinkimuose su buvusiu Šiaulių miesto pirmosios kadencijos Tarybos nariu Arvydu KUKANAUZA, Jovaro pagrindinės mokyklos direktoriumi.
– Dažnai girdime – rinkėjų aktyvumas bus menkas, kažin ar apskritai verta eiti į rinkimus. Kaip atrodo jums?
– Eiti netgi būtina. Visi norime gerai gyventi, gerai uždirbti, nors nelabai ir norime smarkiai dirbti. O norėtume, kad visus sunkesnius ir aštresnius klausimus kažkas už mus išspręstų. Būtent – kažkas.
Savivalda yra visko pagrindas. Net mokykloje aukščiausias organas yra pedagogų, tėvų ir mokinių taryba. Ji sprendžia savivaldos reikalus, atlieka tas funkcijas, kurias ir turi atlikti mokiniai, mokytojai, tėvai. Aišku, taryba neatstoja ir neatstos nei direktoriaus, nei pavaduotojų, nes jų funkcijos yra kitos.
Lygiai tas pats ir miestas, tik jau mastelis kitas. Žinoma, jeigu nesvarbu, kas spręs sunkius klausimus, kaip juos spręs, tai galima ir neiti balsuoti arba atėjus iš biuletenio išbraukyti visas pavardes. Bet ar tai racionalu, ar tai kur nors veda?
Patarčiau: jeigu turite žmogų ar žmonių, kuriais pasitikite, būtinai reikėtų ateiti balsuoti. Juk visi pažįstame tarp kandidatų ir aktyvių, ir kompetentingų žmonių, kokių labiausiai ir reikia.
– O kokia apskritai yra rinkimų prasmė ir reikšmė? Gal gali rastis ir kitokių valdžios suformavimo būdų?
– Tokių nėra. Kaip sakoma, už demokratiją žmonija nieko geresnio nesugalvojo, nors tai ir pats sunkiausias gyvenimo būdas. Dabar žiūrime nebe į Rytus, o į Vakarus, esame jų dalis. Sekame Vakarų gyvenimo pavyzdžiais. Tad norime ar nenorime, turėsime išmokti ir savivaldos abėcėlę.
Savivaldos modelio niekas mums iš dangaus nenuleido ir nenuleis. Remiantis Vakarų pavyzdžiais, jį reikia adaptuoti, bet nekopijuoti nuo kokios Norvegijos ar JAV, kur demokratijos šaknys labai gilios, tradicijos nušlifuotos. O mums dar reikia surasti savo kelią.
– Kaip vertinate galimybę savarankiškai išsikelti savo kandidatūrą?
– Tai sveikintina naujovė. Nejaugi geras ar gabus žmogus būtinai turi būti partinis? Dažnai girdžiu, jis geras, bet nepriklauso jokiai partijai. O to visai nereikia. Partija suriša, supančioja, suklijuoja žmones.
Aišku, pavieniams bus labai sunku. Jie kažkiek individualistai, o juk vis tiek viską spręs partiniai. Gerai, jeigu pavyks prisišlieti prie kokios stiprios frakcijos. O jei ne, bus sunku, taip ir liksi kaboti.
Kadangi naujovė gera, aš pats padėjau rinkti parašus dėl dviejų save išsikėlusių nepriklausomų kandidatų.
– Kaip vertinate sprendimą neleisti dalyvauti rinkimuose visuomeniniams judėjimams?
– Aiškios nuomonės neturiu, nes nelabai žinau, kas tas visuomeninis judėjimas. Manau, kad tai nieko neįsipareigojanti organizacija, kurios narius sieja gal kokia viena bendra idėja. Atsiranda naujų idėjų, žmonės bėga kitur. Taip ir laksto iš vieno judėjimo į kitą.
– Ar mūsų savivalda jau visavertė?
– Ji dar nėra tobula, ir taisyti reikėtų daug ką. Prieš susitikdamas su jumis pavarčiau Konstituciją. Bet ten tik bendros nuorodos, konkrečių receptų tobulai savivaldai ten nerasi.
Man atrodo, kad savivaldoje būtų mažiau problemų, jeigu tie, kurie eina į tarybas gerai apgalvotų, ką nori padaryti, ko siekia, ar gebės padaryti. Aišku, ne visada norai atitinka galimybes, dėl to kiekvienas kandidatas apie tai turėtų gerai pagalvoti.
Daugelis mano, jeigu būčiau Prezidentas, premjeras, o tai padaryčiau. Bet pirmiausia reikia susitvarkyti savo vietoje. Savivalda dėl to ir turi visokių problemų, kai vietiniai politikai neįsivaizduoja, ką veiks taryboje.
Mane, kaip miesto pilietį, labiausiai jaudina tiek Tarybos, tiek administracijos kompetencijos problemos. Negerai ir gaila, kai postus savivaldybių administracijose irgi užima asmenys pagal partines kvotas, o ne pagal išmanymą. Iš čia kyla daug problemų. Savivaldybių administracijos turi būti samdomos, atsirinkus kompetentingus žmones.
– Kodėl jūsų paties jau seniai nebematyti politikoje?
– Iš dalies atsakiau į šį klausimą kalbėdamas apie pavienius tarybos narius. Aš nė dienos nesu buvęs jokioje partijoje. Pirmojoje miesto taryboje buvau vienas iš nepartinių. O tada buvo labai ryški dešinė ir kairė, nepartiniai apskritai pasijuto nereikalingi. Niekas nei jų klausydavosi, nei girdėdavo, jų balsas paskęsdavo tyruose. Nepartiniai nedarė jokios politikos. Viskas būdavo nusprendžiama arba frakcijose, arba komitetuose. Pasijutau, kad nelabai ką ir galiu nuveikti. Ne kažką ir nuveikiau. Ir nusprendžiau, jog politikos man jau gana.
Kalbino Petras BALČIŪNAS
