Jauniems žmonėms demonstruojant pasyvumą, didelė dalis politinių organizacijų taip pat nesistengia dėl jų interesų, nes žino, kad naudos iš to negaus. 2012 metais vykusiuose Seimo rinkimuose pati neaktyviausia rinkėjų grupė buvo nuo 18 iki 24 metų – šio amžiaus rinkėjų aktyvumas siekė vos 16 proc. Akivaizdu, kad esant tokiai situacijai yra visiškai nerealu tikėtis, jog išrinkti parlamentarai kreips didelį dėmesį į jaunimo poreikius. Ar rinkimus ignoruojant didesnei pusei balso teisę turinčių piliečių išrenkama valdžia visuomet būna kokybiška? Į šį klausimą atsako patys rinkėjai: dabartiniu šalies parlamentu pasitiki vos kas dešimtas Lietuvos pilietis.
Dažnai tenka išgirsti teiginių, kad rinkimai skirti vyresniems žmonėms. Šią mintį galima pateisinti tuo, jog vyresnio amžiaus rinkėjai turi daugiau patirties, jie labiau įsitraukia į politinius procesus. Tačiau nepamirškime, kad savivaldos politikai kuruoja tas sritis, su kuriomis kasdien susiduria ir jaunimas, – tai viešasis transportas, švietimas, viešosios miestų erdvės ir dar daugybė kitų. Tad akivaizdu, jog vietinės valdžios rinkimai yra arčiausiai rinkėjų. Vis dėlto tai yra patys nepopuliariausi rinkimai – renkant savivaldos politikus 2011 metais dalyvavo vos 44,08 proc. šalies rinkėjų. Tiesa, šiuose savivaldos rinkimuose galima prognozuoti kiek didesnį rinkėjų aktyvumą, nes pagaliau merus rinksime mes patys tiesiogiai.
Tarp balso teisę turinčių žmonių neretai galima išgirsti banalų teiginį, kad vienas balsas nieko nelemia, todėl esą nėra prasmės vargintis balsuoti. To pasekmė akivaizdi – aktyvesnės gyventojų grupės į valdžią išrenka tuos, kurie savo elektoratui atstovauja geriau nei jaunimui. Galbūt tą banalią mintį galima suprasti kalbant apie prezidento ar Europos Parlamento rinkimus, kur artimiausius konkurentus dažnai skiria tūkstančiai balsų. Tačiau savivaldoje varžomasi ne dėl 1 ar 11 pozicijų, o dėl maždaug pusantro tūkstančio mandatų. Todėl kiekvienas balsas išties gali nulemti daug.
Dažniausiai girdimi argumentai ignoruojant rinkimus – visi jie „žulikai“, rinkimų rezultatai nulemti iš anksto ir pan. Tačiau toks požiūris niekur neveda. Be to, vargu, ar sėdėdamas ant sofos ir neišreikšdamas pilietinės pozicijos turi moralinę teisę kritikuoti tuos, kuriuos išrinko kiti.
Manau, valdžios ir jaunimo bendravimas turėtų būti abipusis. Neabejoju, kad žengdami didesnius žingsnius stipresnio pilietiškumo link galėsime aktyviau ir energingiau kurti valstybę tokią, kokią norime, o ne kokią primeta tie politikai, kuriems esame visiškai neįdomūs. Tad nepamirškime, jog viskas priklauso tik nuo mūsų.
