Artėjantys savivaldybių tarybų rinkimai kelia virtinę lūkesčių, kurie tėra oro pilys. „Nepriklausomi“ kandidatai liks neefektyvios savivaldos papuošalais.
Normalios savivaldos Lietuvoje taip ir neatsirado. Politologai ir politikai nuolat kalba apie du dešimtmečius nesugebėtą pasiekti rezultatą – savarankišką, motyvuotą vietos bendruomenių veiklą.
Mokesčių sistemos keistenybės
Bet kurios grandies, taip pat ir komunalinės, politika yra politika. Valdymas yra valdymas. Jų neįmanoma įgyvendinti neturint adekvačių finansinių išteklių.
Didesnis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) surinkimas valstybėms neapsimoka, nes tuomet sumažėja joms skiriamos biudžeto dotacijos. Maža to, kai kurias funkcijas savivaldai įstatymais liepiama vykdyti imant pinigus „iš kur nori“.
Vienoje savivaldybėje gyvenamąją vietą deklaravusio, o kitoje verslą plėtojančio ar dirbančio Lietuvos piliečio mokamas GPM keliauja į tą savivaldybę, kur jis yra registruotas.
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Ričardas Malinauskas portalui balsas.lt sakė, kad vietos valdžiai faktiškai neapsimoka ugdyti perspektyvių mokesčių mokėtojų ir skatinti juos deklaruoti gyvenamąją vietą kitoje teritorijoje, negu gaunamos pajamos.
„Šiuo metu savivaldybės nėra skatinamos surinkti daugiau lėšų iš tų išteklių, kurie yra aplinkui“, – sakė R. Malinauskas. Pasak jo, kol nekalbame apie emigraciją, mokesčių persiskirstymas pagal komercinės veiklos ir gyvenamąją vietą visos šalies mastu nedaro didelės įtakos. „Viena savivaldybė negauna, bet už tai daugiau mokesčių tenka kitai“, – aiškino R. Malinauskas. Nors taip mano ne visi.
Vilnius apiplėšiamas
Vilniaus vadovų ir politikų įsitikinimu, miestas yra skriaudžiamas. Sostinės vicemeras, Lietuvos socialdemokratų partijos atstovas Romas Adomavičius „Balsas.lt savaitei“ sakė, kad iš visų didmiesčių būtent Vilniui tenka tikrų tikriausi trupiniai iš to, ką jis realiai turėtų pasiimti.
Tai, pasak R. Adomavičiaus, sudaro rimtų problemų vykdant savivaldybei priskirtas funkcijas. „Pavyzdys – miestiečiai skundžiasi daugiabučius administruojančių bendrovių veikla. Yra daug nesiskaitymo su gyventojais faktų, pavyzdžiui, nerengiami žmonių susirinkimai, o darbai atliekami ir sąskaitos išrašomos jau įvykus faktui. Turėtume reaguoti į gyventojų skundus, tuojau pat ten atsidurti ir kam reikia parodyti jų vietą. Bet kaip tai padaryti, kai turime du žmones, kuruojančius 6 tūkst. daugiabučių? Misija neįmanoma. Sizifo darbas. Neturime nei žmonių, nei išteklių, kad galėtume suvaldyti padėtį. Negalime atlikti net gyvybinių funkcijų. Dėl lėšų stokos mes negalime apšviesti miesto, išvalyti gatvių, ištraukti iš balos troleibusų ir autobusų parkų, mokėti už mokyklų šildymą. Išlaidas sumažinome stipriai, bet viskam yra riba“, – tikino jis.
R. Adomavičius priminė, kad savivaldybei dėl lėšų stokos teko atleisti per 200 darbuotojų, tačiau atsisakyti ar apriboti jam priskirtų funkcijų savivaldybės dangoraižio kolektyvas negali. „Miestas perka paslaugas iš privačių įmonių. Viena yra sudaryti sutartį, kita – kontroliuoti jos vykdymą. Aišku, reikia gyventojų pagalbos, jų signalų. Bet net gavus tų signalų, reikia juos suregistruoti, nusiųsti į vietą atsakingus žmones, kurie surašytų neatliktų darbų aktus. Mes tiek žmonių neturime. O juk reikia ne tik aprėpti kasdienį gyvenimą, bet ir dirbti miesto labui“, – aiškino politikas.
Anot R. Adomavičiaus, reikia sutvarkyti lėšų skirstymo kriterijus, kitaip jokios partijos ar nepriklausomų kandidatų žadami aukso kalnai nevirs realybe. „Paimkime kad ir viešojo transporto lengvatų klausimą. Vilniaus miesto savivaldybė turi šimtamilijoninių skolų abiem transporto įmonėms – tiek autobusų, tiek troleibusų parkams. Tiesiog nepajėgiame iš savo biudžeto sumokėti lengvatų, kurias paskyrė Seimas. Įstatymuose numatytos lengvatos, o savivaldybės pinigų negauna. Anksčiau savivaldybės apskaičiuodavo, kiek reikia lėšų lengvatoms apmokėti, o atitinkamą sumą iš biudžeto skirdavo Vyriausybė. Dabar nustatyta, kad savivaldybės turi ir apskaičiuoti, ir apmokėti. Mažesnėms savivaldybėms, kur to viešojo transporto nedaug, tai nėra labai sunku, o Vilniui – rimta bėda“, – tikino jis.
Vicemero teigimu, kitos savivaldybės turi daug geresnes galimybes subalansuoti savo biudžetus, nei tai daro Vilnius. „Taip yra dėl tos pačios mokesčių pasiskirstymo priežasties. Per 2010 metų dešimt mėnesių praradome 207 mln. litų, kurie iškeliavo į kitas savivaldybes. Taip nutiko dėl gyvenamosios vietos deklaravimo ir GPM skirstymo ypatumų. Visoms savivaldybėms tenka 95–100 proc. nuo jų surinkto GPM, o Vilniui nustatyta 40 proc. Realiai gavome tik 22 proc.“, – piktinosi R. Adomavičius.
Ar atsiras „miestiečio pasas“?
Artėjantys savivaldybių rinkimai paskatino apie tokias sostinės problemas kalbėti ir kitus politikus. Neva nepriklausomų kandidatų koaliciją subūręs Artūras Zuokas dabar skelbia akciją, kurią oponentai vadina triuku prieš rinkimus – vienoje Vilniaus Užupio mikrorajone registruotoje firmoje galima deklaruoti gyvenamąją vietą, tapti vilniečiu ir pritraukti pinigų į sostinę. Buvęs Vilniaus meras, Seimo narys ir Liberalų bei centro sąjungos lyderis taip tikisi pagelbėti tiems, kas negali deklaruoti gyvenamosios vietos dėl būsto nuomotojų ir panašių problemų bei papildyti miesto biudžetą 40 mln. litų.
R. Adomavičius politinio oponento sumanymą vadina triuku prieš rinkimus ir siūlo kitokį receptą. „Nenoriu spekuliuoti, bet A. Zuoko variantas gali prasilenkti ir su įstatymais, kuriuose nurodoma, kad deklaruoti gyvenamąją vietą dera ten, kur tikrai gyveni. Tai rinkimų žaidimas ir tebūnie. Siūlome kitokį variantą – miestiečio kortelę“, – sako jis.
Kaip teigia R. Adomavičius, Vilniečio kortelė būtų panaši į asmens tapatybės kortelę ir skatintų būti vilniečiu. „Ją turėti tiesiog apsimokėtų. Tai skatintų ir miestiečių patriotizmą, ir kartu duotų naudos. Pavyzdžiui, ateini į vaikų darželį ir parodai kortelę – tavo vaikas iškart gauna vietą. Jei esi deklaravęs, kad gyveni kitur, o kortelės neturi – patenki į rezervinį sąrašą“, – iliustravo vicemeras.
Pasak jo, „miesto piliečio“ statusas suteiktų ir moralinę teisę reikalauti išvalytų gatvių, atsakingo savivaldybės darbo.
R. Adomavičiaus nuomone, dera prisiminti ir 1998 metais svarstytą Sostinės įstatymo projektą arba kai kurių Vakarų šalių praktiką, kai sostinė, teikianti valstybei nepigias reprezentacinio miesto paslaugas, sudaro sutartį su vyriausybe ir gauna už tai atlygį. „Faktas, kad Vilnius, kaip sostinė, ne tik negauna jokio atlygio, kad vykdo itin brangiai kainuojančias reprezentacines funkcijas, bet ir jo surinktų mokesčių jam lieka keliskart mažiau nei tam pačiam Kaunui“, – sakė R. Adomavičius „Balsas.lt savaitei“.
Reikia ne kosmetinių reformų
Kad reformų reikia ne kosmetinių ir vien rinkimų procedūrų kaitaliojimas padėties neperlauš – sutinka ir ekspertai. Politologas Vladimiras Laučius „Balsas.lt savaitei“ sakė manąs, kad nepriklausomų kandidatų dalyvavimas, matyt, atitinka dalies rinkėjų lūkesčius, bet nėra panacėja.
„Nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas partijomis didelis, žmonės nori partijoms neatstovaujančių kandidatų – ir dabar turi tai, ko nori. Tik labai abejoju, ar partijoms neatstovaujantys kandidatai rinkėjams tarnaus geriau nei partijų atstovai“, – sakė jis.
V. Laučius sutinka, kad savivaldos srityje reikalingos esminės reformos, kurių neatlikus rinkėjų lūkesčiai gali likti tik lūkesčiais. „Savivaldos skaidymas ir savivaldybių biudžeto formavimas yra piliečių ir jų atstovų svarstymo ir apsisprendimo reikalas. Dabartinė savivaldos sistema tikrai neatrodo vykusi. Abejonių kelia savivaldybių tarybų rinkimai ir veikla – tai veikiau politikos butaforija nei politika. Kam reikia tos butaforijos? Manau, būtų geriau, jei gyventojai galėtų aktyviau tiesiogiai dalyvauti savivaldos reikaluose, tiesiogiai rinkti seniūnus ir merus. Dabartinė atstovavimo tarybose forma yra beviltiška“, – įsitikinęs politologas.
Tam pritaria ir R. Adomavičius, manantis, kad valdžia yra pernelyg centralizuota ir reikia galvoti apie dviejų pakopų savivaldą didmiesčiuose. „Kelių šimtų litų vertės klausimą seniūnas turi spręsti bėgiodamas po savivaldybės dangoraižį ir rankiodamas daugybę parašų. Seniūnija turėtų turėti bent milijoną litų atitinkamoms reikmėms, o merai ir seniūnai – renkami. Bendruomenės turi dalyvauti ir kurti realią savivaldą“, – teigė politikas.
„Balsas.lt savaitė“ primena, kad į „Vieningą Kauną“ susivieniję laikinosios sostinės visuomenininkai ir Vilniaus Žvėryno bendruomenė bylinėjasi su Vyriausiąja rinkimų komisija ir jau pasiekė, jog bendruomenių teisės dalyvauti rinkimuose klausimas vėl atsidurtų Konstituciniame Teisme.
