Apie sukčiavimo savitarnos kasose situacijas papasakojo prekybos tinklo „Maxima“ Fizinės saugos skyriaus vadovas Rolandas Masalskas, „Lidl Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Lina Skersytė ir prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos skyriaus vadovė Gintarė Kitovė.
Pasitaiko vagysčių, sukčiavimo ir neatidumo
Kartu su skirtingų parduotuvių atstovais ėmus kalbėtis apie tai, su kokiu nesąžiningu pirkėjų elgesiu susiduriama, vieni iš jų liudijo, kad tai – vagystės, kiti pasakojo apie sukčiavimą, o tretieji tikino, kad dažniausiai susiduria su pirkėjų neatidumu.
Komunikacijos vadovė G. Kitovė atskleidė, kad jų prekybos tinklas dažniausiai susiduria su neatidumu. Pasak jos, tai – smulkus pokytis, kuomet galutinė pirkinių suma varijuoja vos euro ribose. Vis tik, ji pridėjo, kad per paskutinius metus smarkiai ėmė augti ir vagysčių skaičius.
„Piktnaudžiavimų yra apie 1 proc. nuo bendrų pirkimų. Dažniausiai suma būna smulki, varijuoja vos vieno euro ribose, tačiau pasitaiko ir atvejų, kuomet žala yra didesnė.
Nors tokios situacijos nėra dažnos, pasitaiko įdomesnių įvykių. Pavyzdžiui, turėjome situaciją, kai žmogus kasdien bandydavo parduotuvėje visas prekes pirkti sverdamas kaip morkas. Dėl visų vagysčių buvo pranešta policijai.
Žvelgiant į problematiką bendrai, ženkliai didesnė problema – vagystės iš parduotuvių bendrai. Per praėjusius metus vagysčių skaičius išaugo 30 proc.
Tokias vagystes vykdandys asmenys vis dažniau dirba grupėmis, nusikaltimus vykdo pakartotinai ir vis grįžta vykdyti nusikalstamos veiklos į parduotuves: neša alkoholinius gėrimus, šokoladus, kavą, net buitinę chemiją – prekes, kurias galima realizuoti antrinėje rinkoje“, – pastebėjimu dalijosi specialistė.
Pradėjus kalbėtis apie nesąžiningą elgesį apsipirkinėjant, R. Masalskas pasakojo, kad jų prekybos centras dažniausiai susiduria su sukčiavimu. Pasak jo, toks elgesys dažniausiai yra apibrėžiamas bandymais įsigyti prekes už mažesnę kainą.
„Savitarnos kasose dažniausiai susiduriama ne su vagystėmis, kai prekes mėgina išsinešti už jas nesumokėjus, bet su sukčiavimu – kai už prekes mėginama sumokėti mažiau nei jos vertos.
Tokių atvejų skaičius prekybos tinklo parduotuvėse skiriasi priklausomai nuo vietos, kriminogeninės padėties rajone, savitarnos kasų skaičiaus ir kitokių veiksnių.
Tačiau yra atvejų, kai pasitelkus technines priemones ir dirbtinį intelektą, per mėnesį buvo nustatyta apie 250 atvejų, kuomet sukčiauta savitarnos kasose sąmoningai pasirenkant pigesnes prekes nei faktiškai įsigyjamos“, – apie atvejus pasakojo R. Masalskas.
Tuo tarpu L. Skersytė pastebėjo, kad vis tik pirkėjai dažniau ne sukčiauja ar vagia savitarnos kasose, o dėl neatidumo pasirenka ne tas prekes.
„Fiksuojame pavienius atvejus, kai savitarnos kasose pirkėjai atsiskaito ne už tas prekes, dažniausiai dėl netyčia ar netiksliai pasirenkamos prekės savitarnos kasos ekrane, pavyzdžiui, pasirenka ne tą vaisių ar daržovių rūšį.
Tokius atvejus dažniausiai galima įvardinti ne kaip galimus sukčiavimus, o tiesiog labiau neatidumas ir netyčinis kitos prekės pasirinkimas tiesiog ją sumaišius“, – atskleidė ji.
Dažniausios sukčiavimo schemos
Fizinės saugos skyriaus vadovas pasakojo, kad sukčiai – išradingi. Pasak jo, jie pasitelkia skirtingas strategijas siekiant pasisavinti prekes. Vis tik pašnekovas atskleidė pačią dažniausią.
„Pasitelkiamos įvairiausios sukčiavimo schemos. Viena dažniausių – kai savitarnos kasos ekrane pasirenkama gerokai pigesnė prekė už tą, kurią iš tikrųjų mėginama įsigyti. Sukčiai dažnai pasirenka skirtingų prekių grupių produktus ir vietoje brangios sveriamos prekės nuskenuoja pigesnę, pavyzdžiui, vietoje riešutų – svogūnus“, – atskleidė jis.
Panašiais pastebėjimais dalijosi ir G. Kitovė, kuri atskleidė, kad fiksuojamas pigesnės prekės įvedimas siekiant pigiau nusipirkti brangesnę prekę.
„Būna, kad riešutus sveria kaip svogūnus, o saldainius kaip obuolius – tokių piktybinių atvejų pasitaiko. Net jei pavyko pasišalinti nuo kasos nuskaičius neteisingas prekes, džiūgauti nederėtų – veikiančios saugumo sistemos tokius atvejus identifikuoja, o vagystės atveju visuomet pranešame policijai“, – sakė ji.
Įdomu ir tai, kad sukčiai neretai vieno karto apgavystėmis neapsiriboja, o šiuos veiksmus kartoja po kelis kartus tam, kad galėtų pigiau apsipirkti. „Tokie pirkėjai paprastai bando sukčiauti ne kartą, todėl vieną kartą nesučiupus, tai padarome sekantį kartą“, – pridėjo G. Kitovė.
R. Masalskio teigimu, tokie veiksmai yra tyčiniai, o taip pat jis pasidalijo vienu atveju, kuomet pirkėjui už tai grėsė netgi baudžiamoji atsakomybė.
„Turime atvejį, kuomet nustatyta, kad moteris parduotuvėse per mėnesio laikotarpį įvykdė 16 sukčiavimų. Nors atskirai kiekvienas iš sukčiavimo atvejų turėjo administracinės atsakomybės požymių, tačiau sisteminis sukčiavimas teisėsaugos pareigūnų buvo kvalifikuotas kaip nusikalstama tęstinė veika, užtraukusi baudžiamąją atsakomybę“, – dalijosi vadovas.
Gali grėsti net baudžiamoji atsakomybė
Ne paslaptis, kad prekybos tinklai į sukčiavimo ir vagystės atvejus reaguoja. L. Skersytė pasakojo, kad jų prekybos tinklo darbuotojai tuomet įspėja savo klientą apie tokį elgesį.
„Jei savitarnos kasų darbuotojas pastebi, kad įskaičiuojama neteisinga prekė, taip pat perspėja apie tai klientą. Savitarnos kasų zonos darbuotojas taip pat preventyviai užtikrina, jog šiomis kasomis būtų naudojamasi sąžiningai“, – pranešė ji.
Tuo tarpu G. Kitovė atskleidė, kad jų prekybos tinklas taiko ne tik darbuotojų pagalbą, tačiau taip pat ir įvairias sistemas, padedančias atpažinti pirkėjus, kurie sukčiauja. Anot jos, šis mechanizmas automatiškai atpažįsta savitarnos kasose skenuojamas prekes, o sveriant prekę netinkamai – yra įspėjama apsauga.
„Pasitaiko klaidų, kai pirkėjas neteisingai identifikuoja, pavyzdžiui, obuolių veislę ar bandelės rūšį – tačiau tai daugiau skubėjimo ar neatidumo pasekmė. Jei klientai tikrai sumaišo prekes, draugiškai tokius atvejus išsprendžia parduotuvėje, nes tikrai visko gali pasitaikyti. Dauguma mūsų pirkėjų yra sąžiningi ir atsakingi. Visgi jei yra fiksuojamas sukčiavimas, bandymas vogti per savitarnos kasas, visuomet pranešame policijai“, – pridėjo ji.
Tuo tarpu R. Masalskas pasakojo, kad įrankių sukčiavimo atvejams nustatyti prekybos tinklas turi pačių įvairiausių, tad pro jų akis sukčiautojai nepraslysta:
„Naudojame visą kompleksą veiksmų bei priemonių, pasitelkdami ne tik salės ir apsaugos darbuotojų budrumą – tai ir vaizdo stebėjimo sistemos, prekių žymėjimas, analitiniai įrankiai ir dirbtiniu intelektu paremtos programos. Tikime, kad šios priemonės leidžia dažniau pastebėti ir sugauti asmenis, bandančius sukčiauti ar vagiliauti.“
Pasiteiravus, kas gresia už sukčiavimą savitarnos kasose, R. Masalskis atskleidė, kad viskas priklauso nuo sukčiavimo dažnio ir sumos. Specialisto teigimu, anksčiau už tokį elgesį buvo numatomos baudos, tačiau dabar politika griežtėja ir už pakartotinį sukčiavimą gresia baudžiamoji atsakomybė.
„Tiek už vagystes, tiek už sukčiavimą savitarnos kasose numatyta administracinė atsakomybė, jeigu padaryta žala neviršija 150 eurų. Tačiau formuojasi nauja teisėsaugos praktika, kai 150 eurų vertės neviršijančios vagystės bei sukčiavimo atvejai yra sisteminami ir juos vykdantys asmenys patraukiami baudžiamojon atsakomybėn, kuri gresia bauda, areštu, viešaisiais darbais ar net laisvės atėmimu iki 3 metų.
Vagystes vykdantys asmenys neturėtų jaustis ramūs, jei jiems ir pavyko išvengti sulaikymo parduotuvėje išanalizavus vaizdo įrašus ir nustačius vagystės atvejus, informacija perduodama policijai“, – paaiškino jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
