Aurelija, kokia yra Jūsų organizacijos misija? Ar Jūs tik organizuojate savanorių išvykimą, o galbūt ir iš jau grįžusių savanorių buriate bendruomenę, dalinatės įgyta patirtimi?
Všį „Socialinis veiksmas“ veikia jau 10 metų, organizacijos misija – siekti kokybiškos savanorystės, mūsų pačių ekspertizės šioje srityje, nuolatos tobulėti. Mes užtikriname savanorystės kaip ugdymo(si) galimybę savanoriams, padedame organizacijoms augti savanorystėje, atstovaujame savanorystės sampratai įvairiais lygmenimis.
Dirbame tiek su tarptautinėmis savanorystės programomis (Europos savanorių tarnyba), tiek su vietinėmis. Ne tik padedame jauniems žmonėms surasti savanorystės vietą užsienyje ir tam pasiruošti, bet ir palaikome su jais ryšį savanorystės metu, padedame spręsti iškilusias problemas.
Padedame ir norintiesiems savanoriauti Lietuvoje, o taip pat stengiamės burti jaunų žmonių, kurie savanorystę laiko vertinga patirtimi, bendruomenę. Nuolat organizuojame įvairius renginius, kuriuose pasakojame apie įvairias savanorystės galimybes, o savanoriai dalinasi savo patirtimi.
Užduosiu labai tradicinį klausimą: kodėl gerai yra savanoriauti? Kaip manote, ar Lietuvoje savanorystė yra neįvertinta? O gal ji kaip tik pervertinta?
Manau, kad savanorystė visų pirma yra puikus būdas mokytis per unikalią patirtį. Savanoriaudamas, t.y. užsiimdamas veikla, kuriančia naudą kitam asmeniui ar visuomenei, įgyji naujų kompetencijų ir įgūdžių, nes turi galimybę išmėginti veiklą, kurios galbūt niekada nesi bandęs, atsidurti tokiose situacijose, kokiose niekada nesi atsidūręs. Be to, savanorystė teikia naudingumo, reikalingumo jausmą.
Tai puiki galimybė susipažinti su panašiai mąstančiais žmonėmis. Taip pat savanorystė gali būti būdas neprarasti turimų kompetencijų, nes tavo turimos žinios ir gebėjimai kažkam gali būti labai reikalingi.
Savanorystė Lietuvoje tampa vis labiau vertinama, nes daug jaunų žmonių išmėgina savanorystę ir patys patiria tokios veiklos naudą. Tuo pačiu jie keičia ir vyresnių žmonių savo aplinkoje nuomonę apie savanorystę, kuri dažnai būna skeptiška. Turime vis daugiau gyvų pavyzdžių, o ne tik gražių pasakojimų iš kitų šalių. Tai tik pradžia: tikiuosi, kad ateityje savanorystei daugelis žmonių skirs bent dalį savo laiko.
Kaip Jūsų akimis žiūrint pasikeičia savanoriais tapę žmonės? Kokie jie grįžta kaip asmenybės, kokių įgūdžių įgyja?
Savanorystė – unikali patirtis ir tik nuo paties savanorio priklauso, kiek jis ar ji iš šios patirties pasiims ir išmoks. Kasdien dirbdami su savanoriais galime pastebėti daug pokyčių, kurie nutinka jaunam žmogui išvažiavusiam savanoriuoti į kitą šalį, tačiau ne ką mažiau pasikeičia ir žmonės, savanoriaujantys pasirinktoje organizacijoje Lietuvoje.
Dažniausiai savanorystė padeda jaunam žmogui įgyti daugiau pasitikėjimo savimi ir daugiau drąsos veikti, išmėginti skirtingus dalykus. Išplėtus savo pažįstamųjų ir draugų ratą atsiveria ir kitos galimybės. Išmėgindamas naujus dalykus žmogus atranda naujų dalykų ir apie savo gebėjimus, stiprybes, aistras ir pomėgius.
Dažnai savanorystės metu išmėginta veikla padeda suprasti, kokio darbo ar specialybės iš tikrųjų nori. Taigi, po savanorystės jaunas žmogus būna tik stipresnis ir labiau pasiruošęs save atskleisti ir realizuoti.
Kas gali vykti savanoriauti padedant Jūsų organizacijai?
Mes padedame jauniems žmonėms atrasti savanorystės galimybes Lietuvoje (savo mieste arba kitame mieste) bei užsienio šalyse. Priklausomai nuo žmogaus pasirinkimo ir motyvacijos, mes padedame jam rasti dominančią veiklos sritį, tvarkytis, jeigu to reikia, dokumentus.
Dirbame su įvairiomis programomis (Europos savanorių tarnyba, Jaunimo savanoriška tarnyba), kurios turi tam tikrus savo reikalavimus, tačiau kitais atvejais savanorystės veikla yra atvira visiems.
Taigi, jei jaunas žmogus domisi savanoriška veikla, jis gali mums tiesiog parašyti adresu: socialinis.[email protected]