.jpg)
Įvairiose Kauno vietovėse gali būti palaidota apie 2000 savanorių, 1919-1920 metais žuvusių už Lietuvos laisvę. Daugumos jų kapų net kauburėlių žemės paviršiuje nesimato, nors spėjamos palaidojimo vietos žinomos istorikams ar kitiems deramu žuvusiųjų atminimu susirūpinusiems kauniečiams.
Kaip Eltai aiškino Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus vadovas, miesto savivaldybės tarybos narys, Antikorupcijos komisijos pirmininkas konservatorius Raimundas Kaminskas, per 20 atkurtos nepriklausomybės metų "visų mūsų gėdai" neatsiranda kam pasirūpinti sutvarkyti Žemuosiuose Šančiuose palaidotų daugiau nei 100 savanorių kapaviete.
"Tarpukariu čia stovėjo Šv. Kryžiaus išaukštinimo bažnyčia. Jos šventoriuje buvo įrengtos nedidelės karių kapinės, buvo pastatytas paminklas "Žuvusiems dėl tėvynės". Ten valstybinių iškilmių proga lankydavosi Prezidentas Antanas Smetona.
Netoliese šiandien veikia aludė. Paminklas, ant kurio postamento yra šūkis "Garbė žuvusiems dėl Tėvynės", taip ir neatstatytas. Jis apaugęs žolėmis. Kadangi vadinamojo Vilijos parko teritorijoje renkasi girtuokliai, kurie teršia žuvusiųjų atminimą. Nepasirūpinta net pažymėti savanorių kapų vietos", - neslėpė susirūpinimo R. Kaminskas.
Jo teigimu, tūkstančiai savanorių taip ir liko palaidoti Kauno centre, buvusiose senosiose miesto kapinėse, kurios sovietmečiu išdraskytos ir paverstos parku.
"Kai sovietai ragino žmones perkelti mirusius artimuosius į kitas kapines, daugelis baiminosi. Giminystė su savanoriu, kad ir žuvusiu, būtų garantavusi "kelialapį" į Sibirą. Todėl palaikai ir liko gulėti tame dabar vadinamame Ramybės parke. Jų amžinojo poilsio vietos nėra pažymėtos ir tinkamai pagerbtos", - prisiminė Sąjūdžio skyriaus vadovas.
Šiemet švenčiant kovų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę 90 metų sukaktį, R. Kaminskas mėgino atkreipti partijos kolegų, užimančių aukštus postus Lietuvos valdžioje, dėmesį, šventai tikėdamas, kad pasirūpinti deramu žuvusiųjų atminimu - ne vien Kauno savivaldybės prievolė. Tai - nacionalinis, tautos garbės reikalas. Ir požiūris į jį turėtų būti valstybinis.
Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, paprašyta rasti galimybių skirti lėšų savanorių kapų sutvarkymui bei paminklo atkūrimui, išreiškė nuoširdų pritarimą. Apie lėšas nutylėjo, tik raštu pažadėjo karių talką: jie "galėtų prisidėti tvarkant karių savanorių palaidojimo vietas". Nedaug ką galėjo prie tokio atsakymo pridurti ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, į kurį R. Kaminskas taip pat kreipėsi.
"Manau, į šitą problemą tikrai atkreips dėmesį Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius ir Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas. Savanorių kapus prižiūrėti atsirastų savanorių - jais galėtų būti miesto mokyklų vyresnių klasių mokiniai. Bet lėšų sutvarkyti kapinėms, kuriose amžinam poilsiui atgulė už Lietuvos laisvę kovoję žmonės, mokiniai nesuras, tuo pasirūpinti turėtų šalies valdžia", - įsitikinęs Kauno medicinos universiteto Filosofijos ir socialinių mokslų katedroje docento pareigas einantis R. Kaminskas.
